Grįžti atgal

Apie 788 m., praėjus maždaug šimtmečiui nuo arabų Šiaurės Afrikos užkariavimo, Maroką pradėjo valdyti kelios vietinių musulmonų dinastijos.16 amžiuje, Sa'adi dinastija, ypač pagal Ahmadas al-Mansuro (1578-1603), atlaikė kelias įsibrovėlių atakas ir pradėjo Maroko aukso amžių. Alaouite dinastija, kuriai priklauso dabartinė Maroko karališkoji šeima, datuojamas 17 a. 1860 m. Ispanija užimė šiaurinį Maroką ir atvedė įtraukė šalį į pusę amžiaus trukusias prekybos konkurencines kovas tarp Europos galingųjų, kurie matė Maroko suvereniteto menkimą; 1912 metais Prancūzija nustatė protektoratą visoje šalyje. Užsitęsusi nepriklausomybė kova prieš Prancūziją baigėsi sėkmingai 1956 m. Internacionalinis miestas Tanžeras ir dauguma Ispanijos buvusių valdų tais pačiais metais tapo nauja šalimi. Sultonas Mohammed V, dabartinio monarcho senelis, sukūrė naują valstybę kaip konstitucinę monarchiją ir 1957 metais perėmė karaliaus titulą. 1970-ųjų pabaigoje Marokas prie savo teritorijos prijungė Vakarų Sacharą, tačiau galutinis šios teritorijos statuso lieka nepatvirtintas. 1990 m. laipsniškas politinės reformos nustatė dvejų rūmų parlamentą, kuris pirmą kartą susitiko 1997 m. 1999 m. karalius Mohamedo VI, kuris perėmė sostą iš savo tėvo, dėka ženkliai pagerėjo žmogaus teisių padėtis. Marokas turi ganėtinai laisvą spaudą, tačiau valdžia ėmėsi teisinių veiksmų prieš žurnalistus, kurie, jų suvokimu, kritikavo monarchiją, islamą ir Vakarų Sacharos padėtį Paveikti protestų, kitur Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje, 2011 m. vasarį tūkstančiai marokiečių pradėjo savaites trukusias demonstracijas daugelyje šalies miestų ir ėmė reikalauti didesnės demokratijos bei susidorojimo su korupcija Vyriausybe. Policija atsakas į protestus buvo nedidelis, palyginus su smurto proveržiais kituose regionuose. Komisija įsteigė 2011 m. kovo mėn., pateikė naują konstitucijos projektą, kuris buvo priimtas 2011 m. liepos mėn. visuotinio referendumo metu. Pagal naująją konstituciją, parlamentas ir ministras pirmininkas įgavo daugiau įgaliojimų, bet pagrindinė valdžia ir toliau liko monarcho rankose. Tą patį mėnesį karalius paragino nedelsiant įgyvendinti naująją konstituciją ir surengė naujus parlamento rinkimus 2011 metais, o ne 2012 m. Populiari nuosaiki islamistų partija „Teisingumo ir plėtros partija" laimėjo didžiausią vietų skaičių ir tapo pirmąja valdančia islamistų partija. 2012 metais Marokas gavo nepastovus vietą JT Saugumo Taryboje, 2012-13 m. kadencijoje.

VALDYMAS

Šalies pavadinimas
Pilnas pavadinimas: Maroko Karalystė
Trumpas pavadinimas: Marokas
Pilnas vietinis pavadinimas: Al Mamlakah al Maghribiyah
Trumpas vietinis pavadinimas: Al Maghrib

Valdymo forma: Konstitucinė monarchija

Maroko sostinė: Rabat

Maroko administracinis padalinimas: 15 provincijų; Didžioji Casablanca, Chaouia-Ouardigha, Doukkala-Abda, Fes-Boulemane, Gharb-Chrarda-Beni Hssen, Guelmim-Es Smara, Laayoune-Boujdour-Sakia El Hamra, Marrakech-Tensift-Al Haouz, Meknes-Tafilalet, Oriental, Rabat-Sale-Zemmour-Zaer, Souss-Massa-Draa, Tadla-Azilal, Tanger-Tetouan, Taza-Al Hoceima-Taounate

Pastaba: Marokas savinasi Vakarų Sacharą, kurios statusas iki šiol yra pasaulyje nenustatytas, Guelmim-Es Smara ir Laayoune-Buždūro-Sakia El Hamra regionų dalis, teigdamas, kad jos priklauso Vakarų Sacharai, kaip ir visas Ouededdahab-Lagouira regionas.

Nepriklausomybė: 1956 metų kovo 2 dieną (nuo Prancūzijos)

Valstybinės šventės: Karūnavimo diena liepos 30 d. (Mohamedo VI karūnavimas 1999 m.)

Maroko teisinė sistema: mišri teisinė sistema, paremta Prancūzijos ir islamo teise; teisminę kontrolę atlieka Aukščiausiasis teismas

Rinkimų teisė: Nuo 18 metų; visuotinė

Maroko vykdomoji valdžia:
Valstybės vadovas: karalius Mohamedas VI (nuo 1999 m. liepos 30 d.);
Vyriausybės vadovas: ministras pirmininkas Abdelilah Benkirane (nuo 2011 m. lapkričio 29 d.)
Ministrų kabinetas: ministrų kabinetą skiria ministras pirmininkas
Rinkimai: karaliaus valdžia yra paveldima; ministrą pirmininką skiria karalius iškart po rinkimų
 

Karinė tarnyba:
Nuo 20 metų galima atlikti savanorišką karinę tarnybą; karinė arba civilinė tarnyba trunka 18 mėnesių

Karinės išlaidos: 5 % nuo BVP (Lietuvoje 1,2% nuo BVP)(2005 m.). Vieta lyginant su kitomis pasaulio šalimis: 16

Transnacionaliniai klausimai: Marokas savinasi ir administruoja Vakarų Sacharą kurio suvereniteto klausimas lieka neišspręstas; Marokas protestuoja prieš Ispanijos kontrolę Seutą, Meliliją, ir Penon de Velez de la Gomera pakrantėse, Penon de Alhucemas ir Islas Chafarinas salose ir aplinkiniuose vandenyse; Abi šalys savinasi Isla Perejil (Leilos salą); Nesibaigia diskusijos dėl jūros vandenų teritorijų ribų nustatymo, o tai apriboja išteklių žvalgymą ir nelegalių migrantų sulaikymą, nes Marokas 2002 metais atmetė Ispanijos vienašališkai pasiūlytą jūros vandenų ribą tarp Kanarų salų; Marokas pirmiauja pagal nelegalių migrantų iš Šiaurės Afrikos į Ispaniją, skaičių; Sienų tarp Alžyro ir Maroko klausimas lieka neišspręstas, gadina dvišalius santykius, abi šalys kaltina viena kitą laikant slaptus kovotojus pasienyje ir ginklų kontrabanda; į Nacionalinės Išlaisvinimo frontas (National Liberation Front) taikiai diskutuoja dėl Chirac Pastures regiono pietryčių Maroko suvereniteto

Uždrausti narkotikai: Marokas yra vienas didžiausių pasaulyje nelegalaus hašišo gamintojų; Hašišas išgabenamas daugiausiai tiesiogiai į vakarų Europą; Marokas yra transito taškas kokainu siuntoms, gabenamoms iš pietų Amerikos į vakarų Europą; Suvartojama daug kanapių

Grįžti atgal