Bvindi Impenitreibl (Bwindi Impenetrable) nacionalinis parkas

 

Jeigu kada nors svajojote akis į akį susitikti su milžiniškomis kalnų gorilomis, tuomet būtinai aplankykite Ugandą. Bvindi Impenitreibl nacionaliniame parke, tolimuose pietvakariuose, galite pamatyti šiuos ypatingus gyvūnus ir galbūt net prie jų prisiartinti.
Žodis "bwindi" vietine tarme reiškia "neįžengiamas". Tai pavadinimas žaliuojančio miško, augančio ant Albertinos rifto kalnagūbrių ir stačių šlaitų.
Bvindžio neįžengiamas miškas - tai nuostabus tankaus drėgnojo atogrąžų miško ruožas, ir toks senas, kad yra pergyvenęs paskutinį ledynmetį.
Bvindžio nacionalinis parkas užima 330 km2 drėgnojo atogrąžų miško, o aukštis svyruoja nuo 1 100 iki 2 400 metrų. Vietovės peizažas iš tiesų įstabus: stačios kalvos, siauri tarpekliai ir sraunūs upeliai, virstantys kriokliais.
UNESCO pasaulinio paveldo objektas Bvindis pasižymi nepaprasta biologine įvairove ir tuo aspektu yra viena iš unikaliausių vietų žemėje. Parkas ne tik graži pažiūrėti vieta, reikalaujanti pastangų norint giliau prasibrauti, bet taip pat ir namai retoms primatų rūšims, paukščiams ir kitokiai faunai. Unikali ir vertinga flora išmaitina maždaug pusę visos pasaulinės kalnų gorilų populiacijos, manoma, kad iš 600 primatų apie 330 gyvena Bvindyje. Patvirtinus, kad čia saugiai gyvena kelios kalnų gorilų šeimos, šioje vietoje pradėta vykdyti svarbi mokslinė gamtosaugos programa.
Žiūrint į šių romių milžinų, kurių 95 proc. genų sutampa su žmonių genais, svajingas rudas akis tuo pat metu kyla jaudulys ir gėdos jausmas, ypač prisiminus, kad tik apie 600 šių gyvūnų išliko ir dabar gyvena Bvindžio nacionaliniame parke bei Virungos kalnuose. Ugandoje gyvenančius penkis gorilų būrius - keturis Bvindžio ir vieną Mgahinga nacionaliniuose parkuose - per dieną gali aplankyti iš viso tik 30 turistų.
Stebint gorilas iš arti ir mintimis nusikeliant į labai seną praeitį, kai žmonės dar buvo labai glaudžiai susiję su primatais, stulbina šių mums giminingų padarų švelnumas. Po susitikimo su gorilomis žmonės vienbalsiai sutinka, kad tai vienas iš pačių stipriausių, kvapą gniaužiančių įspūdžių, patirtų Afrikos džiunglėse.
Bvindyje taip pat gyvena ir gana ženkli šimpanzių populiacija, tai vienintelis miškas visoje Afrikoje, kur gyvena abi šios beždžionių rūšys. Parke gyvena apie 90 kitų žinduolių rūšių, įskaitant 11 rūšių primatų, kelias beždžionių gentis, mangabus, potus ir lėlius. Miške taip pat yra unikali galimybė stebėti paukščius, nes čia gyvena net 23 retų ir tik šiame miške sutinkamų paukščių rūšys. Parką galima lankyti bet kuriuo metų laiku, tačiau lietinguoju laikotarpiu takai gali būti nepaprastai sunkiai praeinami.
Žygis gorilų takais
Gorilos gyvena gana tankiame tropiniame miške ir jų paieškos yra tikras iššūkis, nes palyginus su Nacionaliniu vulkanų parku kalvos čia gerokai statesnės, todėl žygis gali užtrukti nuo trijų iki dešimties valandų.
Įsidėmėkite, kad žygis gali būti varginantis, tad būkite pasiruošę. Patartina avėti patogius žygio batus, tinkamus eiti stačiais purviniais šlaitais, apsirūpinti apranga nuo lietaus, kremu nuo saulės ir galvos apdangalu, nes oras šiuose kraštuose nenuspėjamas.
Be jau minėto žygio gorilų takais, parke daug kitokių maršrutų. Kadangi keliausite lydimi patyrusio gido, daugiau sužinosite apie šio miško gyvūnus, paukščius, drugelius, medžius ir kitus augalus.
Tai paslaptinga ir stulbinanti vieta. Milžiniški medžiai apaugę vijokliais ir parazitiniais augalais, tokiais kaip amalas ir orchidėjos. Neaprėpiami bambukų tankumynai veši čia nuolatos tvyrančioje drėgmėje, o kur prasiveržia saulės spinduliai spalvotus žiedlapius skleidžia elegantiškos helikonijos. Augmenijos tankmėje nuo šakos ant šakos šokinėja kolobai, šūkaudami įspėjimus kitoms lapijoje pasislėpusioms beždžionėms. Šimpanzės, gyvenančios šeimomis po 20 ar 30, suka ratus ieškodamos vaisių ir valgomų augalų. Toks pasivaikščiojimas - nuostabus būdas praleisti laiką belaukiant susitikimo su gorilomis.

Kampala (Kampala)

Kampala - Ugandos sostinė ir didžiausias šalies miestas, kuriame gyvena 1,2 milijono gyventojų. Kampalos pavadinimas kilęs iš Kiganda genties posakio kasozi k'empala, reiškiančio antilopių (impalų) kalvos.
Tipiška Afrikos sostinė, su kompaktišku aukštų pastatų centru, apsuptu toli nusidriekiančių priemiesčių, Kampala, kaip ir dauguma kitų šio žemyno sostinių, pasižymi miesto bruzdesiu. Kampala - vienas iš labiausiai atsipalaidavusių ir draugiškiausių miestų rytų Afrikoje.
Būdama sostine Kampala vis dar išsaugojo nedidelio miesto žavesį. Dažnai gatvėje prasilenkiantys žmonės pažįsta vieni kitus, todėl sustoja paplepėti. Baruose ir restoranuose gausu vietinės klientūros, o parduotuvių savininkai maloniai sveikinasi su nuolatiniais pirkėjais.
Miesto centras - tai tikros prekybos centrų džiunglės, tuo tarpu aplinkiniai rajonai kuo labiau nutolę nuo centro, tuo labiau aptriušę ir perpildyti. Nakasero šviežio maisto turgus, įsikūręs iš karto už pagrindinės miesto gatvės, yra viena iš spalvingiausių vietų rytų Afrikoje: krūvos bananų, ananasų, pomidorų, mangų ir visokiausių vaisių bei daržovių, kuriuos tik galima, o kartais net neįmanoma, įsivaizduoti. Čia parduodami ir nemaloniai kvepiantys duonmedžio vaisiai arba matoke (patiekalas iš plantanų).
Net ir pačios vargingiausios Kampalos gatvės gyvos, kunkuliuoja energija bei ambicijomis, o tai jau didelė pažanga, nes dar prieš dešimtmetį mieste visur jautėsi užsitęsusio pilietinio karo pasekmės.
Kampala - tai Ugandos intelektinio ir kultūrinio gyvenimo širdis ir, žinoma, naktinio gyvenimo centras. Čia, palyginus su Nairobiu, Dar es Salamu arba Johanesburgu, saugu, o dėl restoranų, naktinių klubų, barų ir teatrų gausos miestą pamėgę sausumos transportu keliaujantys turistai. Dėl chaotiško skrydžių tvarkaraščio Kampala mažiau populiari tarp atskrendančių turistų, tačiau, pasirinkę plaukimą Nilu arba atvykstantys į Entebės (Entebbe) botanikos sodą, arba į šimpanzių Ngambos (Ngamba) salą, taip pat turės progą pamatyti šį miestą.

Bunijoni (Bunyonyi) ežeras

Ugandą pelnytai galima vadinti ežerų šalimi, kadangi beveik trečdalį šalies ploto dengia vanduo. Didysis Viktorijos ežeras, didžiausias visoje Afrikoje, tyvuliuoja prie pietinės šalies sienos, o Edvardo ir Alberto ežerai „saugo" Ugandos vakarus. Bunijoni ežeras ir jo salos - tai viena iš pačių vaizdingiausių Ugandos vietų.
Telkšantis tarp kalvų, už šešių kilometrų nuo Kabalės miesto, pačiuose šalies pietvakariuose, šis vaizdingas netaisyklingos formos ežeras taip pat skalauja ir Ruandos krantus. Kaip ir visame regione aplinkinių kalvų šlaitus dalina dirbamos terasos.
Bunijoni ežeras yra maždaug 6 500 pėdų aukštyje virš jūros lygio ir yra giliausias kraterinis ežeras šalyje; ši vieta susiformavusi prieš kelis milijonus metų iš pradžių buvo vulkanu. Beje, tai vienas iš vos kelių šalies ežerų, kuriame nėra bilharciozių (ligas sukeliančių parazitinių kirmėlių).
Praktiškai dar neliesta žemė pasižymi turtinga augmenija, sakoma, kad daugelis čia augančių augalų botanikams yra nežinomi.
Giraitės, sodai ir ūkiai pritraukia daugybę įvairiausių paukščių. Šitame krašte gyvena apie 200 rūšių paukščių, iš kurių apie 50 galėsite pamatyti savo akimis jau per pirmas dvi valandas. Ežere dažnai galima išvysti žvejojančias ūdras, o naktimis išgirsite kurtinantį varlių chorą.
Lengva pastebėti ne tik banginiagalvį gandrą (kitaip dar vadinamą batasnapiu) ir gausybę garnių bei žąsų, bet gerokai retesnius paukščius, pvz. pilkąją papūgą, tūžlius ar jūrinius erelius šauklius.
Ne mažiau įdomūs ežero salose gyvenantys laukiniai gyvūnai: pakrantėse sutinkami begemotai ir krokodilai, laisvai maurojantys vandeniniai ožiai bei baikščiosios Sitatungos antilopės.
Tai nuostabiai graži vieta pailsėti, pasimaudyti ar paplaukioti baidare.

Džindža (Jinja)

Džindža - tai antras pagal dydį miestas Ugandoje, kur gyventojų skaičius siekia beveik 90 tūkstančių. Miestas įsikūręs maždaug už 80 km į rytus nuo Kampalos, iš kur matyti kaip iš Viktorijos ežero išteka didysis Nilas.
Tiesą sakant, Nilo ištakos pritraukia kur kas daugiau turistų negu pats miestelis. Keliautojai gali išmėginti fantastišką plaukimą itin srauniomis upėmis, tiesiog po Badžagali (Bujagali) kriokliais - pramogą, kuri populiarumu pranoksta žygius kalnų gorilų takais. Ši vieta taip pat yra labai svarbi istoriškai: būtent čia Džonas Heningas Spekas (John Hanning Speke) paskelbė apie Nilo - upės, tekančios 6 500 km per dykumą šiaurės Afrikoje ir galiausiai pasiekiančios Viduržemio jūrą - ištakas.
Visgi nepaisant santykinės svarbos, Džindža, kaip miestas, nėra pritrenkiantis. Lankytojai pastebės neaukštus statinius, kurie tarsi prieštarautų nesenai miesto, kaip pramoninio centro, šlovei. Kaip ir visa Uganda, Džindža nukentėjo nuo Idi Amin vyriausybės, bet miesto atgimimas naujame amplua, jau kaip turistinės vietos, yra geros ateities ženklas. Apsuptas džiunglių, iš kurių tarsi išauga gyvenamieji priemiesčiai, miestas žavi ir sukelia nepaprastos vietos pojūtį.
Viena iš patraukliausių pramogų, kurią galima išbandyti Džindžos regione, tai plaukimas plaustais arba guminėmis valtimis srauniuoju Nilu. Gana vienoda vandens temperatūra (20ºC - 30ºC) ir pastovi upės tėkmė leidžia šia pramoga mėgautis visus metus. Beje, ankstesnė patirtis nebūtina ir ši veikla yra 99 proc. saugi bet kokio amžiaus turistams. Šeimoms siūlomas ir pasyvus plaukimas, kurio metu patiems irkluoti nereikia. Pasirinkus irklavimą, jūs taip pat galite pasirinkti ir skirtingos trukmės maršrutus: pusdienio, visos dienos ar net, didesniems nutrūktgalviams, dviejų dienų. Per visos dienos iškylą aplankysite pačius įdomiausius slenksčius ir sroves, įskaitant ypač sraunias vietas prie Bed Pleis ("Bad Place" - "Blogos vietos") ir Badžagali krioklių. Pramogaudami galėsite mėgautis neribojamais gėrimais, gardžiu maistu ir, žinoma, nepakartojamais įspūdžiais.
Plaukimas Nilu plaustais arba valtimis - tai išties nepakartojama patirtis ir Ugandos turizmo simbolis.

Nacionalinis Kibalės (Kibale) miško parkas

Ugandos Nacionalinis Kibalės miško parkas - tai didžiulis ekvatorinis drėgnasis atogrąžų miškas, garsėjantis primatų įvairove. Čia išvysite pačius gražiausius Ugandos kraštovaizdžius. Šis kerintis parkas žavi ežerais, pievomis, pelkėmis ir miškais, išsibarsčiusiais ant žemesnių Rvenzori (Rwenzori) kalnų šlaitų, plytinčių vakarinėje Ugandos dalyje.
Galbūt šimpanzės yra mūsų artimiausi protėviai, todėl ieškodami tarzaniškų potyrių, vykite tiesiai į Kampalos pietinę dalį, kur driekiasi Nacionalinis Kibalės parkas. Kibalė žymi gausia, maždaug 500, šimpanzių populiacija. Čia gyvena 13 primatų rūšių, įskaitant labai lokalizuotus raudonuosius kolobus ir baltabarzdes markatas (beždžiones sutinkamas tik šitame miške).
Be to, parke gyvena mažiausiai 60 rūšių žinduolių, įskaitant dvylika kitų primatų rūšių bei kelis dramblius. Iš pat pradžių draustinyje glausdavosi būriai migruojančių dramblių, tačiau dabar jie matomi vis rečiau ir rečiau. Kalbant apie kitus žinduolius, reikėtų paminėti buivolus, didžiąsias miškines kiaules ir keletą antilopių rūšių. Draustinio pietinėje dalyje plytinčios pievos - tai įvairiausių įdomių vabzdžių, paukščių ir drugelių namai. Parke užfiksuota apie 350 paukščių rūšių ir, žinoma, nesuklysime pavadinę šią vietą lepidopteristo svajone, kadangi čia plevena šimtai nuostabių spalvų drugelių. Taip pat miške galima pamatyti neįprastus dygiauodeges voveres skraiduoles, laipiojančiuosius skujuočius ir galybę Pietų Afrikos antilopių. Naktį keliuose galima pamatyti ugandinius triušius.
Pagrindinė Kibalės pramoga - tai du kartus per dieną rengiamos ekskursijos su gidu, mėginant pamatyti šimpanzes. Žygis prasideda prie įėjimo į parką, kur jūs susitiksite su patyrusiais gidais ir prižiūrėtojais, neprilygstamais Kibalės floros ir faunos žinovais.
Per Kibalės miške vykstantį safarį suteikiama puiki proga pamatyti šimpanzes; net jeigu ir pavyks jas pamatyti, neišleisti šių gyvūnų iš akių gali būti tikrai sudėtinga, ypač jei pastarieji nuspręs lėkti šakomis jiems įprastu dideliu greičiu.

Mgahingos (Mgahinga) nacionalinis parkas

Įsikūręs pietvakariniame Ugandos kampe, už 10 km į pietus nuo Kisoro (Kisoro) miesto, parkas ribojasi su Demokratine Kongo Respublika vakaruose ir su Ruanda pietuose.
Mgahinga - mažiausias Ugandos nacionalinis parkas, plotas tik 33 km2. Jis buvo įkurtas siekiant apsaugoti kalnų gorilas, gyvenančias Ugandai priklausančioje Virungos vulkanų, taip pat besidriekiančių Ruandoje ir Demokratinėje Kongo Respublikoje, dalyje. Iš 600 pasaulyje išlikusių kalnų gorilų apie 300 gyvena Virungos vulkanuose, o kitos 300 - šalia įsikūrusiame Bvindžio (Bwindi) nacionaliniame parke.
Mgahinga - tankus drėgnas atogrąžų miškas plytintis ant žemesnių vulkanų šlaitų, čia auga bambukai, daugybė kerpių ir samanų, kurios yra tikras kalnų gorilų delikatesas. Mgahinge gyvena tik viena kalnų gorilų rūšis pripratusi prie žmonių. Šias gorilas, vadinamas Nyakagezi grupe, galima aplankyti. Grupę šiuo metu sudaro 9 nariai: 2 žilanugariai, 3 suaugusios patelės, 2 „paaugliai" ir 2 jaunikliai.
Žiūrint į šių romių milžinų, kurių 95 proc. genų sutampa su žmonių genais, svajingas rudas akis tuo pat metu kyla jaudulys ir gėdos jausmas, ypač prisiminus, kad tik apie 600 šių gyvūnų išliko ir dabar gyvena Bvindžio nacionaliniame parke bei Virungos kalnuose. Ugandoje gyvenančius penkis gorilų būrius - keturis Bvindžio ir vieną Mgahingos nacionaliniuose parkuose - per dieną gali aplankyti iš viso tik 30 turistų.
Stebint gorilas iš arti ir mintimis nusikeliant į labai seną praeitį, kai žmonės dar buvo labai glaudžiai susiję su primatais, stulbina šių mums giminingų padarų švelnumas. Po susitikimo su gorilomis žmonės vienbalsiai sutinka, kad tai vienas iš pačių stipriausių, kvapą gniaužiančių įspūdžių, patirtų Afrikos džiunglėse.
Vulkaninis Mgahingos peizažas, iš tiesų, pribloškiantis, be to, čia prieglobstį randa daugybė paukščių ir gyvūnų. Jau iš toli matosi kaip milžiniški vulkanų kūgiai dominuoja kraštovaizdyje ir vilioja prieiti arčiau. Atėjus į parką, galima pamatyti fantastišką vietovės vaizdą, tereikia paėjėti 15 minučių nuo Ntebeko įėjimo iki apžvalgos aikštelės. Mgahingos parkas yra nepaprastai svarbus vertinant biologiniu aspektu, kadangi per Pleistoceno ledynmečio klimato pasikeitimus tokie kaip šie kalnai tapo augmenijos ir gyvūnijos prieglobsčiu, kurie priklausomai nuo klimato atšilimo ar atšalimo migruodavo šlaitais aukštyn arba žemyn.
Žygis gorilų takais
Įsidėmėkite, kad žygis gali būti varginantis, tad būkite pasiruošę. Patartina avėti patogius žygio batus, tinkamus eiti stačiais purviniais šlaitais, apsirūpinti apranga nuo lietaus, kremu nuo saulės ir galvos apdangalu, nes oras šiuose kraštuose nenuspėjamas.

Kopimas į vulkaną (Sabyinyo kalnas (366m) - "Senio dantys")
Šis parkas - tai geriausia vieta pasidžiaugti unikaliu Virungos vulkanu... būtent šis vulkanas turi 3 puikias viršūnes tinkamas kopimui. Kopiant į pirmąją viršūnę teks kilti rytine kalnagūbrio puse. Kopimas į antrąją viršūnę apima ir ėjimą išilgai kalnagūbrio bei nusileidimą į kvapą gniaužiančius Ruandos ir Ugandos tarpeklius. Ir pagaliau ateina eilė stačiam kopimui į trečiąją viršūnę. Jei jau čia patekote, tai pabuvosite Ruandoje, Demokratinėje Kongo Respublikoje ir Ugandoje tuo pat metu. Įveikti 14 km ruožą prireiks maždaug aštuonių valandų.