Kriugerio nacionalinis parkas

Ar galite įsivaizduoti Izraelio dydžio nacionalinį parką? Kur savanoje plytėtų neaprėpiami akacijų plotai, fikusų giraitės ir gluosnynai?
Vienas įžymiausių nacionalinių parkų pasaulyje - Kriugerio nacionalinis parkas - nusidriekia net 352 kilometrus iš šiaurės į pietus ir ribojasi su Mozambiku. Kasmet jį aplanko apie 950 000 žmonių.
Šis nacionalinis parkas, užimantis beveik 2 milijonų hektarų teritoriją, buvo įkurtas 1898 m., kad išsaugotų laukinę Pietų Afrikos Respublikos Louveldo (Lowveld) regiono gamtą ir yra nepralenkiamas gamtos rūšių įvairove, o pagal čia naudojamas progresyvias gamtos apsaugos valdymo technologijas bei politika pirmauja pasaulyje.
Parko teritorijoje vingiuoja sraunios upės, pasitaiko stačių uolų. Čia gyvena ne tik „didysis penketas" (liūtas, leopardas, dramblys, raganosis ir buivolas), bet ir nesuskaičiuojama daugybė kitų gyvūnų bei paukščių.
Kriugerio nacionalinis parkas tikrai yra pats geriausias Pietų Afrikos Respublikos parkas, jame sutinkama įspūdingas skaičius gyvūnų ir augmenijos rūšių: 336 medžių, 49 žuvų, 34 varliagyvių, 114 roplių, 507 paukščių ir 147 žinduolių.
Kriugerio nacionalinis parkas išraiškingai atspindi neįtikėtiną Afrikos gamtos įvairovę.
Parko keliai gerai sutvarkyti, įrengtos patogios stovyklavietės. Be to, galite patirti ir kitokių įspūdžių: pasivažinėti kalnų dviračiais arba džipais.

Pietų Drakensbergas

Pietų Afrikos Respublikoje esantys Drakensbergo kalnai - tai ištisus 200 kilometrų besidriekianti kalnuota stebuklų šalis. Jie yra įtraukti į Pasaulio paveldo objektų sąrašą. Tai aukščiausios vietos į pietus nuo Tanzanijoje stūksančio Kilimandžaro kalno.
Drakensbergas būrų kalba reiškia "drakono kalnas", o vietinės zulų genties žmonės jį vadina uKhahlamba, kas reiškia "iečių užtvara". 150 kilometrų nusitęsęs nuostabaus kraštovaizdžio kraštas garsėja turtinga gamta bei jos grožiu, gyvūnų, paukščių ir augmenijos įvairove.
Šiose įspūdingose apylinkėse įsikūręs ir uKhahlamba-Drakensbergo parkas, kuris neseniai buvo paskelbtas saugomu Pasaulinio paveldo objektu. Vietovėje gausu gamtos stebuklų ir kultūrinių vertybių, tad parkas teisėtai gali didžiuotis išskirtiniu gamtos grožiu ir kvapą gniaužiančia faunos bei floros įvairove. Jame rūpestingai saugomos tik šiai vietai būdingos nykstančios gyvūnų rūšys ir puoselėjami žmogaus kūrybinio genijaus šedevrai: 35 000 San uolų piešiniai (bušmenų tapyba).
Drakensbergo kalnų grandinėje yra kvapą gniaužiantys Amfiteatro lyguma, Milžino pilis ir Katedros viršūnė - kasmet į šias vietas pritraukiantys daugybę turistų.
Keliautojams įdomu tyrinėti šią unikalią vietovę po bekraščiu dangumi, be to čia įkurti puikūs poilsiniai viešbučiai propaguoja sportą bei kitokią veiklą atvirame ore.
Daug kas laiko Drakensbergą savo mėgtamiausia Pietų Afrikos Respublikos vieta, nes čia atvykęs jautiesi taip, tartum visas neaprėpiamas kraštas priklausytų tik tau vienam.

Hluhluvė ir Umfolocis (Hluhluwe and Umfolozi)

Įsikūręs 280 km į šiaurę nuo Durbano, Hluhluvė - Umfolocis yra vienas iš seniausių ir neabejotinai garsiausias laukinės gamtos draustinis Pietų Afrikos Respublikoje.
Iš pradžių tai buvo du atskiri draustiniai, o 1989 m. Umfolocis ir Hluhluvė sujungti ir tokiu būdu susiformavo įspūdingas safario draustinis, žinomas Hluhluvė - Umfolocio pavadinimu.
Istoriškai abu draustiniai buvo atskiri karališkieji zulų medžioklės plotai, bet dabar jie sudaro vieną 96 000 ha tipiškiausio zulų šalies kraštovaizdžio draustinį, kuriam charakteringa vingiuojančios žole apausgusios kalvos, kurias skiria gilūs miškingi upių slėniai.

Laukinė gamta
Hluhluvė - Umfolocis atsako už baltųjų raganosius išsaugojimą nuo gręsiančio išnykimo. Tai, kad šiandien Afrikos parkuose dar galima išvysti baltųjų raganosių yra daugiausia Hluhluvės - Umfolocio nuopelnas. Draustinis žinomas ir dėl to, kad jame saugojami sparčiai nykstantys juodieji raganosiai. Šiuo metu draustinyje yra 350 juodųjų ir 1800 baltųjų raganosių.
Šiandien lankytojai gali pamatyti dramblius, žirafas, zebrus, antilopes gnu, Afrikos antilopes, Afrikos tapyrus, hienas, šakalus ir daug kitų gyvūnų. Draustinyje taip pat gyvena „didysis penketas", o savarankiškai važinėdami po parką galėsite iš arti pamatyti tuos laukinius Afrikos gyvūnus, kuriuos tik svajojote išvysti per safarį.
Čia taip pat galima pasivaikščioti natūraliais parko "džiunglių" takais, dalis jų laikomi pačiais geriausiais pasivaikščiojimo maršrutais visoje Pietų Afrikos Respublikoje. O paukščių mylėtojų laukia daugiau nei 400 paukščių rūšių.

Šiaurinė dalis - Hluhluvė
Hluhluvei charakteringa visada žaliuojantys miškai, kalvos ir upių slėniai. Ši vietovė ypač džiugina paukščių stebėtojus dėl sunkiai aptinkamų miško paukščių. Čia taip pat dažnai sutinkami buivolai, drambliai, Saikso beždžionės ir babuinai.
Hluhluvė - nuostabi vieta stebėti retus juoduosius raganosius, kurie čia gyvena visų pirma dėl šiaurinei draustinio daliai būdingų tankumynų ir kalvų.

Pietinė sritis - Umfolocis
Umfolocio istorija turtinga ir paini, čia kažkada buvo asmeninis zulų karaliaus Šakos (Shaka) medžioklės draustinis. Kalvotą, vešliais tropiniais krūmokšniais apžėlusią vietą gaubia dvi didelės Mfolozi upės atšakų.
Atvira akacijų savana patogi vieta stebėti plėšrūnus. Šioje draustinio dalyje išvysite ir kitų laukinių gyvūnų bei paukščių. Neskaitant raganosių, dar galėsite pamatyti gepardus, leopardus, dramblius ir antilopes.

Piligrims rest (Pilgrim's Rest - Piligrimo poilsis)

Piligrims rest yra mažas gražus miestelis su šlovinga istorija. Miestelis atsirado per sąnašinio aukso karštligės pakilimą. Dabar jis yra gyvas muziejus po atviru dangumi, kuriame daug istorinių aukso karštligės laikus menančių pastatų. Piligrims rest - puikiausias išlikęs anų laikų pavyzdys, todėl visa vietovė yra paskelbta nacionaliniu paminklu.
Kai kas miestelio pavadinimą kildina iš pirmojo aukso ieškotojo šiose vietose Aleko Patersono (Alec Patterson), pravardžiuoto „vienaračiu karučiu", žodžių kuriais jis pasveikindavo naujuosius atvykėlius: „Štai atvyko dar vienas piligrimas į savo poilsio vietą". Patersono pravardė atsirado todėl, kad jis visą savo mantą visada gabendavosi vienaračiu. „Pigiau už žirgą,- sakydavo jis,- ir tikrai nemirs nuo jokios ligos".

Auksas
1873 metais Poniskrance (Ponieskrantz) Patersonas atrado pirmąją nemažą aukso gyslą Pietų Afrikos Respublikoje. Tuo metu tai buvo didžiausia žinoma sąnašinio aukso sankaupa. Viljamas Trafordas (William Trafford), greitai išplatinęs šią naujieną ir tokiu būdu pritraukęs į Slėnį daug aukso ieškotojų, taip pat prisidėjo prie Patersono. Per du metus aukso kasėjų skaičius išaugo iki 1 500. 1875 metais Piligrims rest buvo paskelbta viešąja kasykla.
Per pirmuosius kelerius metus buvo surasta nepaprastų aukso grynuolių. Tarp jų buvo „Lilė", svėrusi 3,374 kg (šiandieninė vertė 45 000 JAV dolerių), ir „Breda" (6,067 kg, 82 000 JAV dolerių). Henris Glynas (Henry Glynn) iš Sabijos nusipirko milžinišką 7,825 kg aukso gabalą už 750 svarų (šiandien tai kainuotų 100 000 JAV dolerių)!

Izimangalizo pelkių parkas (The Isimangaliso Wetland Park) - Šv. Liucija (St Lucia)

Šv. Liucija yra didžiausias pelkynas visoje pietų Afrikoje (328 000 hektarų saugomų pelkių). Parkas išsidėstęs aplink šv. Liucijos ežerą, jame yra didžiausia upės žiočių gamtinė sistema ir piečiausias Afrikoje koralų rifas. Parko įvairovė stulbina: įvairiausi sausumos ir vandens peizažai, gausybė paukščių ir gyvūnų.
Topologinės parko ypatybės apima smėlio paplūdimius, povandeninius kanjonus, medžiais apaugusią kopų juostą, miškų skiautinius, ežerus, pelkes, pievas bei savaną. Banginiai, delfinai ir bangininiai rykliai migruoja palei parko pakrantę, o lapkritį parko paplūdimiuose deda savo kiaušinius jūros vėžliai. Čia gyvena dideli vandens paukščių pulkai: pelikanai, gandrai, garniai ir žuvėdros. Iš viso parke sutinkama 521 paukščių rūšis.
Izimangalizo pelkių parko teritorijos fauna ir flora neturi lygių visoje Pietų Afrikos Respublikoje. Vandenyje gyvena Nilo krokodilai ir begemotai, parke taip pat gausu dramblių, buivolų, juodųjų ir baltųjų raganosių, žirafų, vandens ožių, kudu ir nijala antilopių, impalų, dukerių ir redunkų bei daugybė kitų gyvūnų.
Turbūt įdomiausia patirtis parke yra plaukiojimas valtimi per ežerą, tokiu būdu galima pamatyti vandens paukščių, begemotų, krokodilų, o taip pat ir gražųjį erelį žuvininką.
Šv. Liucija - tai nesugadintas subtropinis grožis, tad būtinai užsukite pakeliui į Zululandą („zulų kraštą").

Blaido (Blyde) upės kanjonas

Blaido upės kanjonas (neseniai pervadintas Motlace (Motlatse)) yra trečias pagal gylį kanjonas pasaulyje (po Didžiojo kanjono vakarų JAV ir Erelio žuvininko kanjono Namibijoje). Jis laikomas viena iš pačių įspūdingiausių vietovių visoje Afrikoje. Blaido kanjonas kerta Drakensbergo kalnų grandinę, vieną iš septynių svarbiausių Afrikos kalnų sistemų.
Tasai neregėtas statumas tiesiog atima žadą, o brošiūros bei gidų knygos pritrūksta būdvardžių aprašyti gaivų kalnų peizažą ir didingus panoraminius vaizdus atsiveriančius nuo uolų, pakylančių 600-800 m virš upės. Visas kanjonas nusidriekia daugiau kaip dvidešimt kilometrų.
Siaurame tarpeklyje Blaido upę užtvenkia 72 metrų aukščio siena, susiformuojanti ežerėlį, kuriame gyvena daugybė begemotų ir krokodilų.
Pamatyti šių didingų ir aukštų Afrikos kalnų miškų botanikos stebuklus galima apžiūrėti vaikštant nepamirštamo grožio takais nusidriekiančiais po vešliu miško baldakimu. 

Umhlangos uolos (Umhlanga Rocks)

Umhlangos uolos - kurortinis pajūrio miestelis - nutolę nuo Durbano tik apie 20 kilometrų. Šiam Pietų Afrikos Respublikos regionui būdingas drėgnas tropinis oras ir vešli žalia augmenija.
Pagrindinis Umhlango uolų traukos šaltinis - prabangus kurortas, kuriame puiku atostogauti. Umhlangos pakrantėje įsikūrę daugybė viešbučių, kur vandenynas varžosi su įspūdingos formos viešbučių baseinais ir vaikų maudyklomis. Kainos čia prieinamesnės nei Keiptaune, o oras daug šiltesnis, todėl daug žmonių Pietų Afrikos Respublikoje atostogauti keliauja į Umhlangą.
Nuostabaus smėlio paplūdimio dominuoja raudonai baltas švyturys, o komercinė miestelio sritis, nusidriekusi palei Čartvelo kelią (Chartwell Drive), tai daugybės įdomių ir puikiai aprūpintų parduotuvių virtinė. Milžiniškas Geitvėjaus prekybos centras (Gateway Mall) Umhlangos viršukalnėje - didžiulis pramogų ir prekybos kompleksas, kuriame 400 parduotuvių ir 14 kino teatrų.
Netoliese, vos už poros kilometrų į šiaurę nuo Umhlangos centro, įsikūręs Natalo ryklių departamentas (the Natal Sharks Board), kur rodomi video filmai apie ryklius bei atliekami neseniai pagautų ryklių tyrimai.

Gautengas (Gauteng)

Judrus, pilnas įvykių ir kupinas prieštaravimų Gautengas (vietiniai žodį „Gauteng" taria „hau-teng") dengia tik 1,5 proc. šalies teritorijos. Čia pagaminama 34 proc. bendrojo vidaus produkto ir, nors sunku tuo patikėti, 10 proc. visos Afrikos bendrojo produkto.
Gautengas yra kosmopolitiškas ir daugiakultūris žmonių iš įvairių visuomenės sluoksnių bei toliausių žemės kampelių mišinys. Labiausiai Gautengilioja savo stambiuoju verslu, tačiau čia taip pat daug ir kitokių traukos objektų: muziejų, galerijų, istorinių mūšių laukų. Gautenge gausu įvairiausių pramogų: pasaulinio lygio restoranų, kavinių ir barų, parduotuvių bei muzikinių renginių.
Gautengo provincijoje yra du pagrindiniai Pietų Afrikos Respublikos miestai: administracinė sostinė Pretorija ir industrinė sostinė Johanesburgas.

Pretorija

Pretorija yra viena iš trijų Pietų Afrikos Respublikos sostinių. Joje virš milijono gyventojų, kurių dauguma yra valdžios pareigūnai.
Rami ir draugiška Pretorijos, šalies administracinės sostinės, atmosfera visiškai skiriasi nuo jos triukšmingos praeities.
Čia yra nemažai reikšmingų senų pastatų ir įdomių muziejų. Transvalio muziejuje demonstruojami gamtos istorijos eksponatai, čia galima pamatyti taip vadinamą ponią Ples, t.y. australopiteko fosiliją surastą Sterkfonteine, Žmonijos lopšyje. Taip pat verta aplankyti Kultūros istorijos muziejų ir Smutso muziejų Irenėje (Irene), esančius už Pretorijos ribų.

Johanesburgas

Maždaug už 50 km yra Johanesburgas, provincijos sostinė ir trečias pagal dydį žemyno miestas.
Johanesburgas yra Pietų Afrikos Respublikos ekonomikos centras. Didžiausiame ir turtingiausiame šalies mieste gyvenimas verda visą parą.
Niekas negalėjo įsivaizduoti pasėkmių, kai 1886 m. bedarbis šachtininkas čia surado akmenį, kuriame buvo truputis aukso. Šis įvykis paskatino atrasti gausiausią pasaulyje gamtos brangenybių lobį.
Žmonės plūstelėjo į Johanesburgą bei visą Pietų Afrikos Respublikos teritoriją iš visų pasaulio kampelių ir idiliškas atviras kraštovaizdis pasikeitė vos ne pernakt. Atsiradę lūšnynų miestai greitai peraugo į modernius betoninius miestus. Johanesburgas tapo „Pasauline aukso sostine", o Pietų Afrikos Respublikos ekonomika sparčiai suklestėjo.
Šiandien Johanesburgas padrikas ir griausmingas, mėginantis po savo sparnu priglausti varganus ir kiek prasigyvenusius priemiesčius. Mieste gyvena viena iš didžiausių varguolių bendruomenių.
Dar iki šiandien išlikę lūšnynų rajonai - milžiniški skarda dengtų namelių plotai - kur gyvena milijonai pačių neturtingiausių Pietų Afrikos Respublikos gyventojų. Stebėtina, tačiau ištaigingi ir prabangūs turtingųjų namai, aptverti aukšta tvora su spygliuota viela, nutolę ne toliau kaip per mylią. Akivaizdi įtampa tarp turtuolių ir vargšų yra charakteringa Johanesburgui ir visai Pietų Afrikos Respublikai, todėl ir nusikalstamumas čia labai didelis.
Nors sociologinės problemos daugelį žmonių atbaido nuo kelionės į Johanesburgą, tačiau šis svarbiausias Pietų Afrikos Respublikos miestas vertas būti įtrauktas į turistinius maršrutus.
Besidomintiems Pietų Afrikos Respublikos istorija ir kultūra rekomenduojame aplankyti įdomius Johanesburgo muziejus.
Daugelio kelionių po pietinę Afriką maršrutai veda į Johanesburgą; iš tarptautinio miesto oro uosto galima tiesiogiai nuskristi į visas patraukliausias pietų Afrikos vietas: pradedant pakrantės miesteliais ir baigiant safario draustiniais.

Kavos įlanka (Coffee Bay)

Viena gražiausių vietų Laukinėje pakrantėje (Wild Coast) yra Kavos įlanka (Coffee Bay), kurioje gyvena maža bendruomenė. Nors čia vos tuzinas trobelių, parduotuvė, paprasta stovyklavietė ir du viešbučiai poilsiautojams, visgi pastaruoju metu nedidukas kaimelis po truputį plečiasi.
Subtropinė pakrantė yra labai graži: tarp žalių banguojančių kalvelių ir turkio spalvos jūros driekiasi ilgas žmogaus nepaliestas smėlio paplūdimys. Be jokios abejonės Kavos įlanka - tai Pietų Afrikos Respublikos perlas.
Įlanka taip buvo pavadinta 1893, kada joje ant seklumos užplaukė kavos pupelių prikrautas laivas. Dalis jų išleido šaknis ir suaugo mažais kavamedžio krūmais, bet žemė buvo pernelyg sūri, todėl ilgainiui augalai išnyko ir šiandien Kavos įlankoje nematyti nė vieno kavamedžio.
Kavos įlankoje galima puikiai pažvejoti, o pasivaikščiojimams tarp pakrantės krūmynų žavesio suteikia daugybė įvairiausių paukščių. Čia taip pat būtina aplankyti "skylę sienoje"- tikrą geologinį stebuklą. Išsiruošusių į žygį laukia daugybė įdomių apylinkės maršrutų, o žinomiausias iš jų eina Laukinės pakrantės Pėsčiųjų taku. Likusi laukinės pakrantės dalis, kaip ir Saulėtoji pakrantė, taip pat verti apsilankymo.
Kavos įlanka pirmiausiai vilioja atostogautojus, mėgstančius nuošalesnes ir ramias vietas. Čia galima plaukioti, rankioti kriaukles, klaidžioti po vaizdingas apylinkes, žvejoti, plaukioti banglente, medžioti žuvis ietimi, nardyti, jodinėti arkliais ir žaisti golfą. 

Skylė sienoje (Hole In The Wall)

Tai yra milžiniška uolos arka, stovinti jūroje į pietus nuo Kavos įlankos (Coffee Bay). Ji vaizduojama beveik visų reklaminių leidinių apie Laukinės pakrantės (Wild Coast ) regioną viršeliuose.
Kavos įlankoje esanti Skylė sienoje yra unikalios sandaros: didžiulė atsiskyrusi uola, kurios centre atsiveria bangų mūšos „išskaptuota" milžiniška anga. Arka yra daug didesnė, negu būtų galima būtų spėti iš fotografijų, jos viršūnėje plyti maždaug futbolo aikštelės dydžio plokštuma.
Vietinė ksozos (Xhosa) gentis vadina šią uolą „izi Khaleni", kas reiškia „griaustinio vieta". Tam tikru metų laiku, kada vandens lygis smarkiai pakyla, bangų mūša girdima visame slėnyje.
Ksozos gentis turi romantišką mitą apie pusdievius jūros žmones, kurie atrodo kaip paprasti žmonės, bet turi lanksčius riešus ir kulkšnis bei į pelekus panašias rankas ir pėdas. Laukinėje pakrantėje, kaimelyje šalia lagūnos, kurią nuo jūros skyrė galinga uola, gyveno graži mergaitė. Ją pamatė vienas jūros žmogus ir, pakerėtas jos grožio, pasipiršo.
Trumpai tariant, susidūrę su merginos tėvo priešiškumu, jūros žmonės paprašė milžiniškos žuvies jiems pagelbėti, ši savo galva pramušė uoloje skylę. Per šią angą sausumon patekę jūros žmonės pagrobė jaunąją ksozos genties mergaitę.

Keiptaunas

Gražus, linksmas, sportiškas ir komunikabilus. Taip apie Keiptauną galėtų pasakyti mergina, jeigu jis būtų vyras. Ir tai yra tiesa. Keiptaunas - Pietų Afrikos Respublikos metropolis, užimantis vieną pirmųjų vietų tarp gražiausių pasaulio miestų. Vaizdingas Stalo kalno fonas paverčia jį tikru didmiesčių mylėtojų rojumi.
Netoli Keiptauno driekiasi turistus viliojantys paplūdimiai, žali vynuogynai. Savita ir unikali augmenija patrauks kiekvieno lankytojo dėmesį.

Keiptauno ir Vakarinis Gerosios Vilties kyšulio regionas laikomas viena iš gražiausių Afrikos vietų. Jos žavesys slypi kultūriniame indoneziečių, prancūzų, olandų, britų ir vokiečių naujakurių bei vietinių koizano ( Khoisan - bušmenų ir hotentotų) ir iš šiaurės atkeliavusių bantu genčių lydinyje. Čia harmoningai susilieja sena ir nauja: istorija, architektūra, kultūra, o svarbiausia - žmonės. Miestą šildo kaitri Afrikos saulė, jame dominuoja aukštai iškilęs stalo formos kalnas, stūksantis pusiasalyje pilname didelių uolų ir vešlių slėnių, ties Gerosios Vilties kyšuliu susitinka du vandenynai: Indijos ir Atlanto. Neapsakomas gamtos grožis, veiksmo pripildyta atmosfera ir ryškios neaprėpiamo miesto centro šviesos- viskas neatskiriamai susilieja. Tarptautinės svarbos Keiptauno mieste siūlomos begalės pramogų ir lankytinų vietų patenkins kiekvieno skonį ir poreikį bei atitiks finansines galimybes.
Sritis tarp Stalo kalno ir Hotentotų Olandijos sudaro Keiptauno metropolį ir apima pulsuojantį kosmopolitišką miesto gyvenimą, žaidimų aikšteles paplūdimiuose, miškus ir įstabius gamtos parkus.

Keiptauno pramogos

Stalo kalnas
Žymiausias Keiptauno simbolis - tai įspūdingas Stalo kalnas, į kurio 1 086 m aukščio viršūnę greitai pakylama funikulieriumi, ir prieš lankytojo akis atveria didinga vieno iš gražiausių miestų pasaulyje panorama ir, žinoma, galima pamatyti ne mažiau garsų Pietų Afrikos Respublikos „Alkatrasą"- Robeno salą (Robben Island).

Viktorijos ir Alfredo uosto rajonas
Tai labiausiai lankomas Keiptauno rajonas, kur jūsų laukia didelis parduotuvių, restoranų, pramogų ir lankytinų vietų pasirinkimas,- viskas susikoncentravę veikiančio uosto teritorijoje.

Robeno sala
Viktorijos ir Alfredo uosto rajonas taip pat yra vartai į Robeno salą - buvusį kalėjimą (dabar - nacionalinis paminklas), kurio aplankymas pareikalaus emocinės ištvermės, šios kelionės metu pajusite tvirčiausių žmonių, kovojusių prieš apartheidą, skausmus ir kančias. Saloje gyveno daug Pietų Afrikos Respublikos kovotojų už laisvę, įskaitant Nelsoną Mandelą.

Gerosios Vilties kyšulio tvirtovė
Seniausiais Pietų Afrikos Respublikos pastatas - Gerosios Vilties kyšulio pilis, tai gerai prižiūrėta penkiakampė tvirtovė, kurią 1660-1670 m. pastatė olandų Rytų Indijos kompanijos darbininkai. Šiandien čia įsikūręs Pietų Afrikos Respublikos Krašto gynybos ministerijos Vakarų Gerosios Vilties kyšulio regiono centras ir karo muziejus.

Kyšulio taškas
Stabtelėjimas Kyšulio taške, leidžia lankytojams pelnytai pasigirti, jog pabuvojo piečiausiame Gerosiosios Vilties kyšulio taške. Būtent šioje vietoje susitinka Indijos ir Atlanto vandenynai.Čia portugalų jūrų keliautojas Bartolomėjus Diasas suprato, kad Afrikos žemynas sukasi, o 15 amžiuje Vasko da Gamapraplaukė pro Gerosios Vilties kyšulį ir atrado kitą kelią į Indiją. Jis buvo pirmasis europietis apiplaukęs Afrikos žemyną ir pasiekęs Indijos vandenyną.
Tai neįtikėtinai nuostabi ir romantiška vieta. Funikulieriumi per vaizdingas apylinkes galima nukakti į seną švyturį, o ši vieta - tai tikras paukščių stebėtojų rojus
Čia rasti 26 nuskendusių laivų griaučiai, kai kurie iš jų puikios vietos nardyti dėl to yra nardymui

Ekskursijos po juodaodžių priemiesčius
Ekskursijos po juodaodžių gyvenamąją miesto dalį visuomet primins turistams, kad valia išgyventi gali nugalėti bet kokias kliūtis. Guguletu ir Langa rajonuose jus tiesiog priblokš vietinių svetingumas, draugiški pakelių prekiautojai, triukšmingos smuklės, kur geriamas vietinis alus ir pirštų galiukais barbenamas džiazas. Norintiems kuo daugiau patirti ir pažinti nuoširdžiai patariame „patyrinėti" šiuos priemiesčius kartu su gidu.

Pasakiškiausi paplūdimiai pasaulyje
Keiptaune yra bet kokią nuotaiką atitinkantys paplūdimiai:
prabangūs Kemps įlankos ir Kliftono (Camps Bay and Clifton) yra skirti tiems, kurie nori pasižmonėti ir save parodyti;
Sendi įlankos (Sandy Bay) paplūdimys - nudistams;
Muizenbergas (Muizenberg) su savo spalvingomis persirengimo kabinomis patiks mėgstantiems paplaukioti šiltame vandenyje;
Kometdži (Kommetjie) skirtas propaguojantiems vandens sportą;
Fišhauekas (Fishhoek) - tai ramus pajūrio kaimelis;
Hauto (Hout) įlankoje įsikūrę spalvingas žvejų uostas ir amatininkų turgus;
Kalko įlanka (Kalk bay) traukia antikvarinių dirbinių medžiotojus;
Saimonso (Simon's) miestelyje esančiame Boulderso (Boulder's) paplūdimyje gyvena akiniuotųjų pingvinų kolonija.

Didieji pasaulio sodai
Klasikinis koncertas skambantis viename iš nuostabiausių pasaulyje Kirstenbošo (Kirstenbosch) sode leidžiantis saulei gali būti įsimintina Keiptaune praleistos dienos pabaiga. Šiame sode auga daugybė rečiausių viržių rūšių ir begalė tik šioms veitoms būdingų augalų, medžių ir gėlių.

Naktinis gyvenimas
Keiptauno miesto centras daugeliui žinomas kaip Afrikos vakarėlių sostinė. Vos už kelių gatvių esančioje miesto širdyje yra šimtai barų, restoranų ir klubų, kurie kviečia apsilankyti ir pasilinksminti iki pat paryčių. Keiptaunas dar žinomas ir kaip žydrasis miestas, visus maloniai sutiks čia gyvenanti draugiška gėjų ir lesbiečių bendruomenė.

Klanviljamas (Clanwilliam)

Klanviljamas - vienas iš seniausių Pietų Afrikos Respublikos miestų. Jis įsikūręs didingo Sederbergo (Cederberg) kalnyno papėdėje, maždaug už 230 km nuo Keiptauno. Miestelis traukia turistus savo kalnų grožiu, uolų piešiniais, istoriniais pastatais, galimybe stebėti paukščius, įstabiomis gėlėmis per "gėlių sezoną", o taip pat ir vandens sportu. Vietovėje yra puikios trasos tiek važinėtis keturračiais, tiek ir pasivaikščioti pėsčiomis.
Klanviljamas klesti, nes yra roibos (Rooibos) arbatos, augančios tik smėlėtuose Sederbergo slėniuose, gamybos centras.
Dvi upės - Olifanto (Olifants) ir Jano Dizelio (Jan Dissels) - tarsi apglėbia miestelį iš abiejų pusių, o fone matyti įspūdinga Sederbergo kalnų virtinė. Kiekvienais metais rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais, priklausomai nuo praėjusio žiemos lietingojo sezono, dykuma virsta tikru gėlių rojumi. Čia sužydi net 250 tik šiai vietai būdingų laukinių gėlių rūšių! Nors gyventojai ir leipsta nuo karščio, augalai gausiai veši. Čia auga daug Viduržemio jūros regiono ir subtropinių medžių, gėlių, vaisių ir riešutų...
Nepraleiskite progos pamatyti Klanviljamo uolų piešinių! Sederbergo regione rasti vieni iš puikiausių senovinių San (bušmenų) uolų piešinių pasaulyje. Atrasta virš dviejų su puse tūkstančio piešinių, kai tuo tarpu Prancūzijoje ir Ispanijoje kartu sudėjus jų yra 280. Stebėdamiesi ir žavėdamiesi vaikščiosite keliais, vedančiais prie senovinių šedevrų. San gentis - tai pirmieji Gerosios vilties kyšulio gyventojai. Išvysite jų subtilius piešinius, trykštančius energija ir gyvybe, autentiškoje aplinkoje. Čia susipažinsite ne tik su San genties gyvenimo būdu bei kultūra, bet ir pajusite tikrąjį jų tėvynės gamtos grožį.

Sodo kelias

 
Pietų Afrikos Respublikos Sodo kelias eina palei pakrantę kaip didžiulis teminis gamtos parkas. Vietovė mirga nuo vešlių senų miškų, upių, pelkių, kopų, paplūdimių ruožų, ežerų, kalnų peizažo ir toms vietoms būdingų šilojynų, visa įvairovė puikiai dera tarpusavyje ir suformuoja įsimintino grožio peizažą.
Svarbiausia bei patraukliausia čia yra gamta, tuo galėsite įsitikinti tiek sklandydami parasparniu ir iš oro stebėdami delfinus ir banginius, žavėdamiesi baltasmėliais paplūdimiais, tiek ir keliaudami po vešlius tenykščius miškus.
Vasarą Sodo takas populiari atostogų vieta, kurioje knibždėte knibžda poilsiautojų, o žiemomis ji tampa tylia ramybės užuovėja. Čia dominuoja šiltas bei malonus Viduržemio jūros klimatas, todėl visais metų laikais gamta vienodai graži ir patraukli.
Nors Sodo kelyje pagrindinis vaidmuo tenka įvairioms pramogoms po atviru dangumi, visgi ne menkesnę vietą užima ir čia tiekiamas maistas - juk tai vis dėl to Pietų Afrikos Respublikos austrių sostinė.
Sodo kelias - tai rojus gamtos mylėtojams, paukščių stebėtojams ir žmonėms, norintiems pailsėti vienatvėje ir ramybėje, be to tai iš tiesų viena gražiausių Vakarų kyšulio vietų. Čia yra trys populiariausi Pietų Afrikos Respublikos maršrutai: Ūdrų kelias, Cicikama (Tsitsikamma) ir Delfinų kelias bei žmogaus beveik nepaliesta raižyta, kartais net neprieinama, pakrantė.

Lankytinos Sodo kelio vietos:

Knysna

Knysna yra neoficiali Sodo kelio (Garden Route) sostinė ir pripažinta Pietų Afrikos Respublikos austrių sostinė. Tai mažas gyvybingas miestelis, šurmulingiausias gruodžio ir sausio mėnesiais, įsikūręs įspūdingos gamtos prieglobstyje.
Knysna yra ideali vieta gamtos mylėtojams ir visiems, mėgstantiems būti atvirame ore, nes čia daug vešlių miškų, ežerų, upių ir auksinių paplūdimių.
Knysna „įsitaisiusi" kvapą gniaužiančio grožio lagūnos pakrantėse. Dabar ši teritorija yra saugomas jūrų draustinis, kuriame gyvena ypatingieji jūrų arkliukai ir daugiau nei 200 žuvų rūšių.
Paplūdimiai, ežerai, kalnai ir upės teikia nesuskaičiuojamų galimybių smagiai leisti laisvalaikį po atviru dangumi. Pačiame miestelyje savo žavesiu ir jaukiu svetingumu apsilankyti kviečia amatininkų parduotuvės, blusų turgūs ir jaukios kavinės. Knysnos apylinkės yra tikras Edeno sodas. Čia gyvena vienintelis Pietų Afrikos Respublikos miškinis dramblys, retarūšiai jūrų ežiai, kurie savo forma primena našlaitės žiedą, nuostabių spalvų sunkiai pastebimas Knysnos turakas, gausybė vandens ir miško paukščių, delfinų bei užklystančių banginių.
Iš kelio, kylančio į rytinę Galvos viršukalnės pusę, atsiveria nepamirštami vaizdai, ypač nuostabūs artėjant saulėlydžiui. Matyti, kaip siauru vandenyno sąsiauriu palengva plaukia švartuotis jachtos.
Knysnos lagūna yra viena iš nedaugelio vietų šioje pakrantėje ir netgi visame pasaulyje, kur veikia austrių žuvidė. Prabangos mėgėjams siūloma apsilankyti per kasmetinį Austrių festivalį ir paragauti čia išaugintų delikatesų. Aišku, ir kitu metu laiku galima paragauti šių ir kitokių jūros gerybių, kuriuos gamina tiek uoste, tiek ir pačiame mieste įsikūrusios užkandinės ir restoranai.

Cicikamos (Tsitsikamma) parkas

Moselio įlanka (Mossel Bay) yra gyvybingas poilsinis miestelis ir uostas, įsikūręs saulėtuose šv. Blažiejaus (Sv. Blaize) kyšulio šlaituose, priešais plačią įlanką, melsvai juodų Utenikvos (Outeniqua) kalnų fone.

Pletenbergo įlankos (Plettenberg Bay ) miestelis yra prašmatniausias ir madingiausias iš poilsinių Pietų Afrikos Respublikos pajūrio miestelių. Pletenbergo įlanka užsitarnavo geriausio kurorto reputaciją. Gražius nesibaigiančius paplūdimius supa vaizdingos kalvos, prabangios vilos ir kvapą gniaužiantys gamtos peizažai - visa tai Pletenbergo įlankos kerai.

Sedžfyldas (Sedgefield - Viksvų laukas) - tai nuostabus ramybe dvelkiantis pajūrio kaimelis, iš visų pusių apsuptas ežerų, viržiais apaugusių smėlio kopų, jaukių pušynų. Tikrai nepagražinsime tikrovės sakydami, kad Sedžfyldas - tai pramogas atvirame ore mėgstančių poilsiautojų rojus, o dėl gausybės skirtingų vandenų ši vieta geriausiai tiks vandens sporto propaguotojams.

Patrauklusis Vaildernes (Wilderness) kurortas didžiuojasi gražiais paplūdimiais ir daugybe apžvalgos aikštelių stebėti banginius bei delfinus.

Cicikamos (Tsitsikamma) nacionalinis parkas
Cicikamos nacionalinis parkas yra įsikūręs Sodų kelyje, esančiame Vakarų Kapo kyšulyje.
Cicikama - pirmasis nacionalinis jūrų parkas Afrikoje, apimantis siaurą pakrantės juostą, supama stačių uolų ir penkis kilometrus į jūrą nusidriekiančius paplūdimius. Gražus laukinės gamtos parkas užima 80 km uolėtos pakrantės, kur aukšti miškai leidžiasi iki jūros kaip vientisas žalias kilimas, kur senovinės upės giliais tarpekliais teka į vandenyną.
Cicikamos paavdinimas kilo iš hotentotų kalbos žodžių „tse-tsesa", reiškiančių „skaidrus ir išdykęs", t.y. vanduo. Ši „gausaus vandens vieta" ir yra Cicikamos nacionalinis parkas. Centrinė parko dalis tęsiasi 5 km į jūrą, tai tarsi stebuklų šalis, kurios nuostabi gamta, rifai ir giliavandenės žuvys yra saugomi.
Didžiulėse bangose išdykauja delfinai, jie nardo ir žaidžia, tiesiog džiaugdamiesi gyvenimu ir vandenyno galybe. Šiuose vandenyse dažni pietiniai banginiai, kurie atplaukia į šią pakrantę daugintis.
Specifine augmenija, maži žinduoliai ir paukščių gausa suteikia šiam regionui ypatingo žavesio. Nuo Stormso (Storms - Audrų) upės žiočių gamtiniai takai nuvingiuoja į mišką ir po visą pakrantę. Vienas iš pačių vaizdingiausių maršrutų yra penkių dienų žygis Ūdros keliu, kurio didžioji dalis nusidriekia palei pakrantę.
Visiškai kitokią patirtis įgyjama giliai nardant ar plūduriuojant paviršiuje apsirūpinus vandens kauke ir vamzdeliu. Tokiu būdu galėsite susipažinti su povandeniniu pasauliu, kur gyvena nepaprastos vandens būtybės. Bet jeigu norite tik atsipalaiduoti ir pasimėgauti saule, du dailūs paplūdimiai skirti būtent jums.

Ado (Addo) nacionalinis dramblių parkas

Ado nacionalinis dramblių parkas yra piečiausia Afrikos vieta, kur laukiniai drambliai gyvena kaimenėmis kartu su buivolais ir juodaisiais raganosiais.
1931 metais, kai buvo įkurtas parkas, jame gyveno tik 11 dramblių, nes juos be paliovos medžiojo vietos ūkininkai, auginantys vaisius ir bulves, nes drambliai dažnai niokodavo jų puoselėjamas kultūras. Dabar dramblių skaičius pagausėjo iki 450, dėl to šis parkas yra vienas iš tankiausiai apgyvendintų dramblių arealų Žemėje. Beje, jame gyvena ir kiti „didžiojo penketo" gyvūnai: buivolas, liūtas, leopardas bei raganosis. Parko pietinėje dalyje jūros vandenyse plaukioja baltieji rykliai ir nuostabūs retarūšiai banginiai, todėl šis parkas gali pelnytai didžiuotis „didžiuoju Afrikos septynetu".
Dabar Ado parkas užima 164 000 hektarų plotą, o netolimoje ateityje ketina išsiplėsti iki 360 000 hektarų, įskaitant ir jūrų draustinį, kurio salose gyvena didžiausia pasaulyje perinčių kyšulio smigikų populiacija ir antra pagal skaičių perinčių Afrikos pingvinų kolonija.

Zurbergo (Zuurberg) nacionalinis parkas

Zurbergo nacionalinis parkas, neseniai sujungtas su Ado nacionaliniu dramblių parku, tęsiasi per visą žemą ir žole užžėlusį kalnyną iki pat šiaurinės Ado dalies. Parkas užima didelį plotą, kuriame daug stačių ir miškais apaugusių gilių tarpeklių, aukštų banguojančių kalvų, suteikiančių gaivų atokvėpį nuo apačioje plytinčios lygumos svilinančio karščio. Kelios iš daugybės galimų dienos kelionių veda iki nutolusių krioklių. Zurbergo aukštumose auga retieji cikūnai, priešistoriniai papartmedžiai. Čia galima sutikti kalnų zebrus, sraigtarages antilopes, babuinus, stirninių antilopių, dukerius, kudu, žiląsias antilopikes, karakalus ir leopardus bei kitokius gyvūnus.