Toli nuo didžiųjų žemynų, Seišelių salai yra tarsi perlai, pabirę dangiškai žydrame Indijos vandenyne. Nenuostabu, kad tai viena iš populiariausių pasaulyje atostogų krypčių, ir išdidūs Seišelių žmonės tiki šūkiu „tai ne dar viena vieta, o atskiras pasaulis‘. Ir šiuos žodžius lydi kvietimas, kuriam niekas negali atsispirti. Kvietimas „atrasti salas", kurios nutolusios tik keturiais laipsniais nuo pusiaujo ir, poetiškai kalbant, 1000 myliu nuo bet kur.
Kasmet pasaulis mažėja - net patys tolimiausiai kampeliai tampa ranka pasiekiami, taip pat ir Seišeliai. Vis daugiau keliautojų iš Europos, Afrikos, Tolimųjų ir artimųjų Rytų, atranda tropikų salas, kur kelių kvadratinių kilometrų žemės plote telpa spalvingi gamtos kontrastai: granito uolos, kyšančios iš balto smėlio, žaliomis palmėmis apaugusios pakrantės ir koralai žydroje jūroje.
Vietiniai gyventojai Seišeliuose yra spalvingi kaip ir šalies gamta: jų protėviai buvo Anglų ir Prancūzų jūrininkai, išlaisvinti afrikiečiai vergai, Indų ir Kinų pirkliai. Dabartiniai gyventojai gali turėti tiek šviesią, tiek beveik juodą odą, geltonus ar tamsius plaukus, žydras ar rudas akis, tačiau jie visi draugiški, laimingi ir malonūs, kaip ir jų salos klimatas.

Istorija

Seišelių istorija skamba tarsi tikra pasaka apie bebaimius tyrinėtojus, žiaurius piratus ir nuožmius mūšius dėl salos lobių. Pirmieji tikrieji salų tyrinėjimai prasidėjo tik 1742 m., tačiau greičiausiai jau ir anksčiau čia lankėsi Indonezijos ir Arabų jūreiviai, ieškodami gėlo vandens ir maisto. Jie nepaliko jokių konkrečių savo apsilankymų įrodymų, nors palmių ir kazuarinų medžių atsiradimas Seišelių salose galėjo būti jų nuopelnas. Taip pat gali būti, jog arabų prekeiviai lankydavosi čia dėl retų ir ypač vertingų Seišelių kokoso riešutų, augančių tik čia. Jie slėpė kokosų išteklių vietą, taip išlaikydami labai aukštą jų pardavimo kainą.
1503 m. didysis portugalų keliautojas Vasco Da Gama praplaukė Amirantų salas ir galėjo išsilaipinti kurioje nors granitinėje Seišelių saloje. 1506 m. kitas portugalų keliautojas Farnao Soares aprašė salas ir nuo to laiko jos nuolat minimos „septynių seserų" vardu. Britai pirmą kartą apsilankė Seišeliuose 1609 m., kuomet ekspedicijos į Rytų Indiją metu laivai „Pakilimas" ir „Geroji viltis" prisišvartavo Mahe saloje. Jie nepareiškė jokių teisių į salas, kurios tuo metu buvo negyvenamos - tik piratai kartais ten slėpdavosi siaurose įlankose.
1742 m. Mahe saloje, Anse Boileau įlankoje (ne Baie Lazare įlankoje, kuri dabar vadinama jo vardu) išsilaipino Lazare Picault. Jis visą salą pavadino Mahe vardu, prancūzo gubernatoriaus Mahe de Labourdonnais garbei, kuris jį ir išsiuntė į šią ekspediciją. Po keturiolikos metų Mahe ir aplinkinės salos buvo oficialiai paskelbtos Prancūzijos karalystės nuosavybe. Mahe buvo pavadinta „isle Sechelles" (Seišelių sala) ir vėliau šis vardas tapo viso salyno pavadinimu. Tikroji vardo kilmė yra iki šiol neaiški. Galbūt vardas kilo nuo buvusio Prancūzijos finansų ministro - generolo Morkau de Sechelles, tačiau tuo metu jis jau buvo nušalintas nuo pareigų. Kur kas tikriau skamba paaiškinimas, kad Seišelių vardas kilo nuo to generolo šeimos narių, kurie vedybomis buvo susieti su Mauricijaus gubernatoriumi. Nuosavybės akmuo, stovėjęs prie įplaukimo į uostą, dabar saugomas Nacionaliniame muziejuje. 1768 m. Prancūzija Praslin salą taip pat paskelbė savo nuosavybe ir pavadino ją jūrų ministro, Praslin kunigaikščio, vardu. La Digue ir Curieuse salos buvo pavadintos pagal laivus, kurie aplankė salas tuo metu. 1770 m. atvykėliai iš Mauricijaus įsikūrė St.Anne saloje, tačiau netrukus persikėlė į pagrindinę Mahe salą.
1772 m. Pierre Poivre išsiuntė daugybę prieskoninių augalų daigų į Seišelius tikėdamasis juos čia auginti ir konkuruoti su Vokietija prieskonių importo rinkoje. Chevalier Queau de Quincy 1794 m. buvo paskirtas Seišelių administratoriumi. Per ilgą Britanijos ir Prancūzijos revoliucinį karą kelis kartus britų karžygiai buvo pasiekę ir Seišelius. Neturėdamas jokių gynybos išteklių, Quincy buvo priverstas pasiduoti britams net septynis kartus. Šie pasidavimai buvo „savanoriški laikina kapituliacija" su daugybe talentingojo Quincy išderėtų sąlygų ir nuolaidų Seišeliams. Karui pasibaigus, Paryžiaus taikos nutarimu Seišeliai ir Mauricijus atiteko britų valdžiai ir jie paliko jau pasižymėjusį Quincy toliau eiti salos taikos teisėjo pareigas iki pat jo mirties 1827 m. Quincy palaidotas valdžios rūmų žemėje.
1903 m. Seišeliai buvo atskirti nuo Mauricijaus ir tapo savarankiška karališkaja kolonija. 1861 m., rytų Afrikoje išlaisvinus juodaodžius vergus iš Arabų jungo, daugybė jų patraukė į salyną pradėti naujo gyvenimo ir taip gyventojų skaičių čia padidino beveik trimis tūkstančiais. Du pasauliniai karai, skaudžiai palietę beveik visą pasaulį, mažai paveikė Seišelių gyvenimą. Tačiau laikai sparčiai keitėsi ir jau 1939 m. įsikūrė pirmoji politinė partija, pavadinta Mokesčių mokėtojų asociacija.
1975 m. kovą parlamentas, sudaręs koaliciją, parengė naują konstituciją bei nepriklausomybės paskelbimo planą ir taip 1976 m. birželį Seišeliai tapo nepriklausoma valstybe su pirmuoju prezidentu James Mancham ir ministru pirmininku Albert Rene, o Žmonių progresyvusis frontą išrinko vienintele valdančiąja partija. 1993 m. Rene, būdamas opozicinės demokratinės partijos Mancham nariu, vėl buvo išrinktas šalies prezidentu ir atkūrė daugiapartinę sistemą. 1998 m. Seišelių gyventojai perrinko Rene prezidentu, taip pat ir 2001 m., kai opozicija - Seišelių nacionalinė partija, vadovaujama Wavel Ramakalawan, suorganizavo priešlaikinius rinkimus. 2004 m. Rene atsistatydino ir prezidento postas perėjo į viceprezidento, James Michel, rankas, kuris 2006 m. buvo perrinktas į prezidento postą.

Kultūra

Seišelių salose gyvena 85.000 žmonių. Jie yra prancūzų ir anglų kolonistų bei išlaisvintų afrikiečių vergų palikuonys. Į šį tautų mišinį dar įsiliejo prekeiviai iš Kinijos, Indijos ir suformavo nepaprastai spalvingą, tačiau vieningą bendruomenę. Seišelių rasių mišinys atsispindi ir maisto bei kultūros tradicijose. Europietiška muzika čia grojama smuikais ir akordeonais, pritariant tamtamo, makalapo (styginis instrumentas su skardine dėžute), bomo (pučiamasis instrumentas) ir sezo (styginis instrumentas, sitaras) garsams. Tradicinis Seišelių šokis yra vadinamas Moutias - tai populiarus bendruomenės šokis, paprastai šokamas naktį aplink laužą ir sujungiantis afrikietiškus bei Madagaskaro ritmus. Europos įtaka labai ryškiai matoma contre-danse šokyje, kurio šaknys siekia Luiso XIV Prancūziją, ir mazoke bei kosere, primenančiuose valsą ir kadrilį. Kasmet kovo pradžioje sostinėje vyksta spalvingas karnavalas, labai panašus į įžymųjį Rio De Žaneiro karnavalą, tik, žinoma, gerokai mažesnis.
Pagrindinė Seišelių kalba yra kreolų, tačiau dauguma gyventojų taip pat kalba angliškai ir prancūziškai. Kreolų kalba yra fonetinė, panaši į kitas kalbas šalyse, kurios buvo smarkiai įtakotos Prancūzijos - Mauricijų, Naująjį Orleaną. Čia prancūzų kalba tapo šiurkštesne, kietesne, pradėtos tarti balsės, kurios paprastai nėra tariamos. Taip pasisveikinimas bonjour (labas rytas) tapo bonzour ir s‘il vous plait (prašau) tapo sivouple.
Religinis gyvenimas Seišeliuose varijuoja nuo kelių amžių senumo magijos, vadinamos gris gris, iki toli siekiančios Romos katalikų bažnyčios įtakos. Dažnai šia skirtingi tikėjimai eina vienas šalia kito ir iki šiol daugybė vietinių žmonių tik „bonnomn dibwa", savotišku gydytoju-vudu, gydančiu nuo užkerėjimų ir padedančiu meilėje, sėkmėje ar keršte. Nepaisant to, Seišeliai yra religininkas kraštas ir vietiniai lankosi bažnyčioje bei švenčia religines šventes.
Seišeliuose niekas neskuba, čia visa yra laiko kelioms šypsenoms ar maloniam pokalbiui. Gyvenimo būdą čia galima apibūdinti keliais žodžiais: lengvas, šiltas ir laimingas. Ir užsieniečiai nesugebėjo šios tvarkos sujaukti.

Salos

Mahe sala - pagrindinė ir didžiausia granitinė Seišelių sala yra neabejotinai viena gražiausių visame pasaulyje. Čia yra net septyniasdešimt paplūdimių ir jie visi nepaprastai gražūs bei skirtingi su dramatiškomis tamsaus granito uolomis fone, žaliuojančiomis palmėmis ir elegantiškais viešbučiais. Mahe salos plotas yra beveik 150 kv. kilometrų: 27 km ilgis ir 7 km plotis. Turint omenyje kalvotą reljefą ir vešlią augmeniją, nestebina, kad tikrasis salos pavadinimas ilgai buvo „Ile d‘Abondance" (Derlingoji sala). Aukščiausias salos taškas yra Morne Seychellois kalnas, kurio aukštis siekia 930m virš jūros lygio. Net ir pačiose aukščiausiose salos vietose keliai yra geri ir įrengta daugybė pasivaikščiojimų takų, kur galima iš arčiau pažvelgti į tropikų augmeniją.
Seišelių pagrindinis oro uostas yra Mahe saloje, į pietus nuo sostinės Viktorijos, pastatytas ant iš jūros atkovotos žemės, tad leidžiantis lėktuvu galima pasimėgauti kvapą gniaužiančiais salos ir žydros jūros vaizdais. Sostinė Viktorija, įsikūrusi didelėje įlankoje, kalnų Morne Seychellois ir Trois Freres papėdėje, turi 20000 gyventojų ir yra administracinis bei ekonominis centras. Miesto centre stovintis laikrodis yra tiksli laikrodžio, stovinčio Viktorijos ir Vauxhall tilto gatvių sankryžoje, centriniame Londone, kopija. Laikrodis buvo pastatytas Karalienės Viktorijos atminimui 1903 m. ir iki šiol primena apie garbingą Seišelių, kaip kareliškosios kolonijos, praeitį. Paplūdimiai yra Seišelių pasididžiavimas, o Mahe saloje jų yra nesuskaičiuojama galybė. Kai kurie tokie maži ir tolimi, kad galite pasijusti tikrai Robinzonais. Trokštantiems pabėgti nuo žmonių patiks Anse Intendce pakrantėje pietinėje salos dalyje. Ir nors čia reikėtų pasisaugoti povandeninių srovių, tačiau taip pat yra daug ramių įlankių, puikiai tiksiančių plaukiojimui ir nardymui. Geriausias būdas pasigrožėti povandeniniu pasauliu yra laivas stikliniu dugnu, per kurį galite matyti tuntus egzotiškų žuvų ir spalvingus koralus. Deja, nemažai koralų žuvo dėl pasaulinio klimato atšilimo, nors kai kur jau matomi ir atsigavimo požymiai.

Šv. Anos sala ir nacionalinis jūros parkas - šalia Mahe yra keletas mažesnių salelių, kurias galima aplankyti per dienos išvyką laivu, viena iš jų - Šv. Anos sala. Aplink salą 1973 m. buvo įsteigtas jūrų draustinis, vienas pirmųjų visame Indijos vandenyne. Parke dabar saugoma daugiau negu 150 žuvų rūšių ir žvejyba bei kriauklių, koralų rinkimas yra griežtai uždraustas. Poilsiautojus čia pasitinka užrašas „Išsivežk su savimi tik atsiminimus ir nuotraukas". Saloje neseniai duris atvėrė aukščiausios klasės viešbutis, priklausantis Beach Comber grandinei, tad dabar Šv. Anos sala yra tikras rojus bet kuriam atostogautojui.

Edeno sala - tai nedidelė, pusiau supilta sala, visai šalia Mahe, į kurią nutiestas tiltas. 56 hektarų ploto saloje yra 450 privačių vilų, daugybė įlankų, uostas, talpinantis iki 100 metrų ilgio jachtas, sporto klubas, barai, restoranai ir kitos pramogos.

Moyenne sala - visiškai mažytė, 9 hektarų pločio sala, turbūt mažiausias pasaulyje nacionalinis parkas. Ši privati sala yra Šv. Anos parko teritorijoje ir tai vienintelė sala, atvira paprastiems lankytojams. Nepaisant nedidelio ploto, sala yra tikras gamtos lobis: čia aptinkama 40 endeminių augalų, iš kurių daugiau negu pusė auga tik Seišelių salose, daugiau negu 2000 paukščių rūšių, 100 gigantiškų vėžlių, 20 jūrinių vėžlių - bisų, kasmet perinčių Piratų įlankoje (Pirate Cove). Tik Moyenne ir Valle de Mai saloje galima pamatyti visas šešias unikalias Seišelių palmių rūšis. Spėjama, jog būtent piratai buvo pirmieji salų gyventojai ir paslaptingi kapai datuojami tiems laikams.

Cerf sala - tik 15 minučių laiveliu nuo šiaurinės Mahe pakrantės, ir jūs jau Cerf saloje. Koralų rifų apsuptyje, čia ideali vieta nardymui ir povandeninio pasaulio pažinimui, o saloje gyvena gigantiški vėžliai ir skraidančios lapės. Puikiam poilsiui įrengti ir keli restoranai, patiekiantys geriausius kreolų virtuvės patiekalus.

Cousin sala - nuo 1986 m. tai gamtos rezervatas, kuriame saugomos daugybė paukščių rūšių, tarp jų ir nykstančios. Čia tikras rojus paukščių mylėtojams: galima rasti Seišelių paukštį giesmininką, šarką, Seišelių raudonąjį žvirblį (fodį), Madagaskaro balandį, įskaitant endeminę jų rūšį su raudonu viršugalviu ir Seišelių nektarininį paukštį. Cousin saloje peri daugiau kaip 250.000 įvairių jūros paukščių: rudosios žuvėdros, mažosios žuvėdros, pleišta-uodegis audrapaukštis, Audubono audrapaukštis, kinkytosios žuvėdros ir baltosios žuvėdros - vienos iš Seišelių simbolių. Saloje taip pat gyvena įvairūs driežai, milžiniški vėžliai ir jūriniai vėžliai, dedantys kiaušinius paplūdimio smėlyje.

Apvalioji Praslin sala - visai šalia didžiosios Praslin salos, netoli Ste Anne įlankos. Tai mažiausias kurortas visame Indijos vandenyne, kur uolos papėdėje tarp miškų, šalia žavaus užutėkio pastatytas paplūdimio baras ir restoranas, bei trys vilos, iš kurių galima pasigrožėti nuostabiu vaizdu į Praslin salą.

Praslin sala - antra pagal dydį sala Seišeliuose, nutolusi maždaug 40 kilometrų nuo Mahe. Tai granito sala, kurią galima pasiekti per 15 minučių lėktuvu iš Mahe, o su laivu - katamaranu užtruktumėte apie valandą. Praslin saloje gyvena apie 7000 gyventojų ir yra keletas ištaigingų viešbučių, tokių kaip „Lemuria resort" ir „Chateau de Feuilles". Praslin sala ne tokia kalvota, kaip Mahe, aukščiausias kalnas čia siekia vos 330 metrų, tačiau bendras salos vaizdas mažai skiriasi. Baltus smėlio paplūdimius juosia granitinės uolos, o žydrame vandenyje stypso koraliniai rifai, tokie būdingi Seišeliams. Visa pakrantė nusėta didesniais ir mažesniais paplūdimiais, ir net sezono įkarštyje juose galima mėgautis ramybe ir poilsiu visiškai vieniems. Praslin saloje auga Seišelių simbolis - gigantiškų Coco de Mer kokosų palmė, ir gyvena vienas rečiausių pasaulio paukščių - juodoji papūga. Juos galima pamatyti Vallee parke, kuri yra pripažintas pasaulini paveldo objektu. Vaikščiojant puikiai sutvarkytais keliukais ir natūraliai susiformavusiais miško takeliais galima pasigrožėti pačiomis įvairiausiomis augalų rūšimis. Pasivaikščiojimas po Vallee yra tarsi grįžimas atgal į pirmykštį mišką, kur veši didžiulės palmės, savo milžiniškais lapais užstojančios skaisčią saulės šviesą, o tylą sudrumsčia tik juodosios papūgos riksmas ir gigantiškų palmių lapų braškėjimas vėjyje. Upokšniuose ropinėja gėlavandeniai vėžiai ir krabai, uolėtose pakrantėse auga Coco de Mer palmės, ožekšniai, paparčiai, pandanai ir orchidėjos. Vallee parke pilna vaisinių šikšnosparnių, mėlynųjų balandžių, bulbiulių, driežų, chameleonų, sraigių ir įvairiausių vabzdžių. Salą pažinti geriausia pėsčiomis, nes takų tinklas apraizgęs ją visą ir pasiklysti yra neįmanoma - per valandą laiko galima pereiti visą salą. Saloje yra oro uostas, kursuoja autobusiukai, taxi, yra ir automobilių nuoma, tačiau jų skaičius ribotas, tad užsisakyti automobilį reikėtų gerokai iš anksto. Uoste nuolat plaukioja laiveliai į mažesnes salas, tokias kaip St Pierre su įspūdingais koraliniais rifais ar Coco sala.

Curieuse sala - nutolusi 2 km į šiaurės rytus nuo Praslin salos, iš pradžių buvo vadinama Ile Gouge dėl ypatingos raudonos žemės. Sala yra Jūros parko dalis, todėl labai griežtai prižiūrima ir čia gyvena tik kelios vietinių gyventojų šeimos. Curieuse didžiuojasi Coco de Mer palmėmis, 250 gigantiškų vėžlių, kuriuos 1980 m. atgabeno iš Aldabros ir kelerius metus veisė. Liūdnąją salos istorijos dalį dar mena griuvėsiai namų, kuriuose kadais gyveno raupsuotųjų kolonija. Puikiai išsilaikiusi didžiulė kolonijinė gydytojo vila, statyta 1870 m. Ekskursijos į Curieuse salą metu paprastai ruošiamas smagus piknikas jūros pakrantėje ir visi norintys gali pasivaikščioti salos takais, palei didžiulius mangrovių pelkynus.

Cousine sala - ji yra ypatinga. Turistai salą pasiekia sraigtasparniu ir visoje nedidelėje saloje yra tik kelios vilos, pastatytos minimaliai paliečiant salos gamtą. Mažai pasaulyje yra salų, kurios išliko tokios nepaliestos ir nesugadintos, ir kur galima praleisti naktį prisiliečiant prie tikros gamtos. Nepaisant to, kad saloje pastatytas viešbutis, neabejotinai sala priklauso gamtai ir speciali atkūrimo programa skirta tos gamtos išsaugojimui: pasodinta tūkstančiai vietinių medžių, prižiūrimos didžiulės jūros paukščių kolonijos ir veisiami nykstančios endeminės paukščių rūšys.

Paukščių sala -  po 30 minučių skrydžio nuo Mahe salos iš Indijos vandenyno purslų išnyra šiauriausia viso Seišelių archipelago sala. Ši koralinė sala yra tikras gamtos mylėtojų lobis... Visoje saloje yra tik vienas viešbutis, turintis 24 namelius, skirtus poilsiautojams, trokštantiems pabėgti nuo civilizacijos. Čia nėra telefonų bei televizorių, ta galima pasimėgauti geriausiu poilsiu gamtos prieglobstyje. Nardytojams nepakartojamų įspūdžių suteiks salos rytinėje ir pietinėje dalyje augantis saugomas koralinis, kuriame gyvena daugybė rūšių egzotiškų žuvų. Sala yra Seišelių archipelago šiauriniame krašte ir iškart už jos jūros dugnas sminga 2000 m gilyn, tad čia puikios sąlygos stebėti nuo spalio iki balandžio atplaukiančius delfinus, o gruodžio mėnesį smėlėtuose paplūdimiuose išsirita daugybė jūrinių vėžliukų ir pradeda savo visą gyvenimą truksiančią kelionę. Sala vadinam paukščių sala, nes čia peri daugybė jūrinių paukščių: per 750 000 porų žuvėdrų, įskaitant ir baltąsias Seišelių žuvėdras. Salos įžymybė yra sausumos vėžlio patelė Esmeralda, kuri manoma yra seniausia visame pasaulyje, sulaukusi daugiau 230 metų.

Denis sala - atrasta tik 1773 m., yra 152 hektarų ploto žalias Seišelių deimantas, apsuptas idilišku baltų paplūdimių ir lagūnų, puikiai tinkančių maudynėms, povandeninio pasaulio tyrinėjimui ir muselinei žvejybai. Denis saloje vystomas precedentų neturintis apsaugos projektas, siekiant išsaugoti unikalią gamtą. Buvo atsodinta 50 hektarų miško ir čia glaudžiasi endeminės paukščių rūšys: Seišelių žvirblis, paukštis giesmininkas, Robino šarka, rojaus musinukė (anksčiau buvo aptinkama tik La Digue saloje). Vietoje auginami vaisiai ir daržovės salos svečiams, o vandenynas aplink pilnas žuvies. Salą galime pasiekti per pusvalandi skrydžio lėktuvu ir apsistoti siūloma viename iš 25 stilingų, elegantiškų kotedžų su vaizdu į jūrą.

La Digue sala - tai trečia pagal gyventojų skaičių granitinė sala Seišeliuose, kurioje gyvena apie 2500 žmonių. Nuo pagrindinės Mahe salos iki jos reikėtų keliauti 3 valandas laivu arba pusvalandį lėktuvu, o nuo Praslin salos tik pusvalandis kelio laiveliu. Gyvenimo būdas La Digue saloje yra lėtas, kaip ir pagrindinė transporto priemonė - jaučio traukiamas vežimas. Saloje yra visai mažai automobilių, tad dviračiai čia labai populiarūs. L‘Union gyvenvietėje stovi atrestauruotas senas plantacijų namas, žymintis vanilės plantacijų centrą, ir čia dar galima įžvelgti buvusio fabriko liekanas. Giliau saloje yra kitas plantatorių namas Chateau Saint Cloud, pastatytas Napoleono režimo laikotarpiu. Žemės ūkio fermose galima pamatyti daugybę džiovinto kokoso, vadinamo kopra, iš kurio spaudžiami aliejai. Tačiau didžiausia salos įžymybė yra granito uolos, kurias per milijonus metų vėjas ir jūra nugludino netikėčiausiomis formomis, o viduryje salos Erelio lizdo (Eagle‘s Nest) kalnas stiebiasi 300 metrų į viršų, užimdamas didžiąją dalį salos. Pakrantes supa nuostabūs paplūdimiai, kuriais garsėja La Digue. Maudynėms ir paviršiniam nardymui čia puikios sąlygos, tik reikėtų saugotis kartais pasitaikančių aštrių uolų. La Digue saloje gyvena Seišelių Rojaus musinukė - vienas iš rečiausių paukščių pasaulyje, kurių liko mažiau negu 300.

Silhouette sala - nors ši sala yra trečia pagal dydį granitinė sala Seišeliuose, tačiau gyventojų čia gyvena visai nedaug ir yra vienas vienintelis viešbutis. Sala matoma iš Mahe salos, tad galima užsisakyti vienos dienos ekskursija į Silhouette salą laiveliu. Dauguma poilsiautojų čia atvyksta sraigtasparniu, o išsilaipinimo aikštelė įrengta La Passe. La Passe taip pat įsikūrusi Seišelių turtingą gamtos paveldą sauganti tarnyba. Skirtingai nei aplinkinės salos, Silhouette yra vulkaninės kilmės. Pavadinimą ji gavo nuo vieno 18 a. žymaus prancūzų visuomenės veikėjo. Saloje nėra kelių, todėl ji skirta mėgstantiems pasivaikščioti. Atogrąžų mišką kerta du takai - nuo La Passe iki Grande Barbe ir nuo La Passe iki Anse Mondon. Nužygiuoti pirmyn ir atgal vienu ar kitu taku trunku nuo pusdienio iki dienos. Sala labai kalvota ir aukščiausias kalnas Dauban siekia net 780 m, apaugęs albicijomis ir endeminiais Seišelių augalais. Kalno šlaite įrengtas klasicistinio stiliaus Dauban šeimos mauzoliejus, pripažintas lankomu Seišelių objektu, nuo kurio atsiveria visos salos panorama. Anse Lascars įlankoje buvo aptikti paslaptingi kapai, dabar jau apsemti jūros. Pradžioje manyta, kad tai įrodymas, jog Seišeliuose dar labai senais laikais lankėsi arabų pirkliai, tačiau vėliau nustatyta, jog kapai yra pirmųjų europiečių kolonistų ir jų vergų palikimas.