Okavango delta yra didžiausia sausumos delta pasaulyje. Šis gamtos stebuklas užima apie 16 000 km², jį sudaro vingiuojančių kanalų labirintas, kur dažnai įsispraudžia tankūs papirusų ir kitų vandens augalų sąžalynai. Deltoje gausu seklumų, mažų ežerėlių, salų bei medžiais apaugusių pakilimų, kurie ir potvynio laikotarpiu lieka sausos. Deltą formuoja Okavango upė, kuri išlieja savo vandenis į didžiulį pelkyną Kalahario dykumos baseine. Vanduo niekur nenuteka - jis visas susigeria į žemę arba išgaruoja. Kiekvienais metais apie 11 km³ vandens pasiekia deltą ir drėkina 15 000 kv.km plotą, o dalis vandens teka dar piečiau ir papildo Ngami ežerą. Rytinėje deltos pusėje driekiasi Moremi safari rezervatas - nacionalinis parkas. Delta anksčiau buvo senovinio Makgadikgadi ežero, kuris pradėjo džiūti prieš 10 000 metų, dalis.

 

Potvyniai

 

Okavango deltą formuoja kasmetiniai potvyniai. Okavango upė Angolos aukštumose surenka vasarinį (Sausio - Vasario mėn.) lietų ir per mėnesį nuplukdo jį 1200 kilometrų. Tada per kitus keturis mėnesius (Kovo - Birželio mėn.) vanduo pasklinda po didžiulį 250 km ilgio ir 150 km pločio deltos plotą. Aukšta oro temperatūra sukelia vandens lygio kilimą ir kritimą, kuris nebuvo paaiškintas iki pat 20 a. Nuo Birželio iki Rugpjūčio mėnesio, Botsvanos sausuoju metų laiku, vandens lygis pasiekia maksimumą, viršydamas vidutinį lygį tris kartus, ir prie pakilusio vandens suplūsta milijonai laukinių gyvūnų. Okavango delta yra didžiausia gėlavandenė pelkė Afrikoje; sausringose ir skurdžiose Botsvanos žemėse - tai tikra oazė, kur galima pamatyti vieną iš didžiausių gyvūnų koncentracijų Afrikoje, o šios vietovės grožis traukia keliautojus visus metus.

 

 

Kur dingsta vanduo

Kasmet apie 11 kub.km (11 000 000 000 000 litrų) vandens atiteka į deltą. Maždaug 60% jo sunaudoja augalų transpiracija, 36% išgaruoja, 2% susigeria į žemę ir 2% nuteka į Ngami ežerą. Kadangi į deltą įteka ir vietoje išgaruoja toks didelis vandens kiekis, o mineralai lieka, deltos druskingumas nuolat didėja, tačiau šį procesą šiek tiek stabdo druskos susitelkimas aplink augalų šaknis. Dėl mažo vandens druskingumo deltos augmenija nėra smarkiai praturtinama ir maistingomis medžiagomis.

 

Druskingos salos

Druska telkiasi aplink deltos augalų šaknis ir dėl to tūkstančiuose mažyčių deltos salelių viduryje susiformavo druskingos plynės. Šiose plynėse auga tik druskingą žemę mėgstančios palmės, o viksvomis ir kitais augalais apaugę smėlėti pakraščiai. Apie 70 % salų atsirado iš gigantiškų termitynų, kuriems sunykus išauga medis.

 

Didžioji sala

Didžiąją salą suformavo žemės plutos lūžis, pakėlęs žemės lygį deltoje 70 km ilgio ir 15 km pločio ruože. Čia anksčiau buvo valdovų medžioklės plotai, o dabar, potvynių metu, sala tampa pagrindiniu deltos laukinės gyvūnijos prieglobsčiu.

 

Klimatas

 

Vešli deltos augmenija yra nėra tropinio klimato pasekmė - greičiau tai oazė sausringoje šalyje. Vidutinis metinis kritulių kiekis čia yra tik 450 mm, kai tuo tarpu Angoloje iškrinta triskart daugiau. Didžioji dalis lietaus nulyja Gruodžio - Kovo mėnesiai, smarkių popietinių liūčių metu. Gruodžio - Vasario mėnesiais būna karšta ir drėgna, temperatūra dieną pasiekia 40 °C, naktys šiltos, o bendra drėgmė svyruoja nuo 50 iki 80 %. Nuo Kovo iki Gegužės dienos temperatūra tampa kur kas malonesnė - apie 30 °C, o naktys - vėsesnės. Lietaus vanduo greitai išgaruoja ir žiemos mėnesiai nuo Birželio iki Rugpjūčio būna sausi ir vėsūs. Dieną temperatūra laikosi pakankamai šilta, tačiau po saulėlydžio iškart atvėsta ir naktys Okavango deltoje gali būti beveik stingdančios. Rugsėjo - Spalio mėnesiai saulė vėl pradeda kaitinti, oras gerokai įšyla ir slėgis pamažu kyla, artėjant lietaus sezonui. Spalio mėnuo yra pats sunkiausias keliautojams, nes temperatūra pakyla iki ir alinantį sausumą tik kartkartėmis sušvelnina praslenkantys tamsūs debesys.

 

Gyvūnija

Okavango delta gyvena daugybė nuolatinių gyventojų, taip pat čia kasmet atklysta migruojantys sezoniniai gyvūnai. Deltoje gausu begemotų, krokodilų, buivolų, žirafų, liūtų, gepardų, hienų, zebrų, karpočių ir babuinų. Gyvena ir įvairios antilopių rūšys: topiai, impalos, dryžuotosios gnu, didžiosios kudu, juodosios antilopės. Daugiausia deltoje yra ličio antilopių - jų čia suskaičiuojama apie 60 000. Ličio antilopės yra šiek tiek didesnės už impalas, patinai yra raguoti, jų kanopos yra specialios pailgos formos ir kojos padengtos vandeniui atsparia medžiaga, dėl ko jos gali manevringai judėti vandenyje iki kelių. Šios antilopės maitinasi vandens augalais ir, kaip ir vandens antilopės, bėga nuo plėšrūnų į vandenį. Sezoniškai Okavango deltą aplanko daugybė kitų žolėdžių gyvūnų. Taip pat čia randami nykstantys laukiniai Afrikos šunys. Anksčiau dažnai galima buvo pamatyti raganosių ir dramblių, tačiau medžiotojai beveik išnaikino raganosius ir žymiai sumažino dramblių populiaciją. Šioje teritorijoje priskaičiuojama iki 400 rūšių paukščių, tarp jų afrikietiški ereliai žuvininkai, karūnuotosios gervės, kūjagalviai ir šventieji ibiai. Delta yra vienintelė žinoma vieta pasaulyje, kur veisiasi melsvai pilki garniai.

Okavango deltoje gyvena ir daugybė žuvų, kurių dydis siekia net pusantro metro. Daugiausia yra tigrinių žuvų, tilapijų, katžuvių, kurios užauga net iki 1.40 m. Tik 3.2 cm dydžio ūsoriai aptinkami ir Okavango deltoje ir Zambezės upėje, taip patvirtindami istorinį faktą, jog šios dvi didžiulės vandens sistemos kažkada jungėsi į vieną.

 

Augalija

 

Papirusų ir nendrių sąžalynų plaustai sudaro didžiąją dalį Okavango deltos augalijos. Potvynių metu šie natūraliai susiformavę plaustai plūduriuoja virš smėlėto dugno ir augalų šaknys laisvai sklando vandenyje. Tarpuose po plaustais slepiasi krokodilai. Dėl šių augalų plaustų deltos smėlis laikosi stabiliai sukibęs. Paprastai upės deltoje nuolat formuojasi sankaupos ir pylimai iš smėlio ir purvo. Okavango deltoje vanduo yra pernelyg švarus ir dugnas yra beveik visur vien smėlio. Augalų šaknys pagauna smėlio daleles ir jas sulipina tarsi klijais, dėl ko deltoje formuojasi salelės, kuriose kiti augalai gali suleisti savo šaknis. Šis procesas svarbus linijinių salų formavimuisi, kurios yra ilgos bei siauros ir vingiuoja tarsi upė. Šios salos iš tiesų yra krantai senosios upės vagos kanalų, kuriuos užkimšo augalų sąžalynai, upei teko pakeisti savo vagą ir senieji upės pylimai tapo salomis. Deltos regionas yra absoliučiai plokščias ir lygus, upė nuolat atneša didžiulius kiekius smėlio, dėl to dugno lygis deltoje lėtai, tačiau nesustabdomai kyla. Ten, kur dabar teka kanalai, rytoj gali jau būti salos, kurias paskui gali vėl nuplauti nauji kanalai.

 

Žmonės

 

Okavango deltoje gyvena penkios etninės grupės, visos su savu identitetu ir kalba: Hambukushu (taip pat žinomi kaip Mbukushu, Bukushu, Bukusu, Mabukuschu, Ghuva, Haghuva), Dceriku (Dkseriku, Diriku, Gciriku, Gceriku, Giriku, Niriku), Vayeyi (Bayei, Bayeyi, Yei), Bugakhve (Ksoe, Khve, Kvengo, Barakvena, Ganda) ir Anikhve (Gksanekve, Tanekve, upės Bušmenai, pelkynų Bušmenai, Gani, Ani, Ksanekve). Hambukushu, Dceriku, and Vayeyi gentys yra Bantai, kurie verčiasi sorų, sorgų auginimu, žvejyba, medžiokle ir laukinių augalų rinkimu bei klajokline gyvulininkyste. Bugakhve and Anikvhe yra Bušmenai. Jie tradiciškai užsiima žvejyba, medžiokle ir laukinių augalų rinkimu. Bugakhve žmonės naudojasi miško ir upės ištekliais, o Anikvhe pagrinde pagrinde koncentruojasi į upės teikiamas dovanas. Hambukushu, Dceriku, and Bugakhwe gentys gyvena ne tik deltoje, bet ir Okavango upės pakrantėse Angoloje bei Kaprivio ruože Namibijoje. Zambijoje taip pat gyvena nedidelės Hambukushu ir Bugakhve žmonių. Per paskutinius maždaug 150 metų Hambukushu, Dceriku ir Bugakhwe gentys apgyvendino Panhandle ir Magvegkana regionus šiaurinėje deltoje. Anikhve žmonės taip pat apsigyveno Panhandle regione, Boro upės pakrantėse per visą deltą ir Boteti upės regione. Vayeyi gentis apgyvendino teritorijas aplink Serongą ir pietinę deltą aplink Mauną, taip pat nedidelės jų grupelės įsikūrė spėjamose jų protėvių žemėse Kaprivi ruože. Per pastaruosius 20 metų daugybė žmonių iš visos deltos migravo į Mauną. 1960-aisiais ir vėlyvais 1970-aisiais daugiau negu 4000 Hambukushu genties pabėgelių iš Angolos buvo įkurdinti regione aplink Etšą bei vakarinėse Panhandle vietovėse. Nuo pat 18 a. pabaigos Okavango deltos politinę kontrolę savo rankose ilgai laikė Batavana gentis (viena iš Tsvana genčių), nors dauguma šios genties žmonių gyveno deltos pakraščiuose. Dar deltoje gyvena nedidelės grupelės Ovaherero ir Ovambanderu žmonių, tačiau, kadangi jų visi gentainiai gyvena kitur, ir deltoje tos grupelės yra visai nedidelės, šie žmonės nelaikomi viena iš Okavango deltos genčių. Deltoje gyvena ir saujelės įvairių Bušmenų genčių žmonių, kurių populiaciją beveik išnaikino ligos, kuriomis jie užsikrėtė nuo kontakto su baltaodžiais 20 a. viduryje. Dauguma išlikusių bušmenų yra vedybomis susimaišę su Anikvhe žmonėmis.

 

Safaris deltoje

 

Okavango deltos safario metu pamatysite unikalų ir absoliučiai užburiantį gamtovaizdį. Įsivaizduokite tyro vandens upę, išsiveržiančią iš aukštikalnių gniaužtų ir tingiai nuvingiuojančią laukinės Afrikos platybėmis. Skverbdamasi per tarpeklius ir kalvotas vietoves galiausiai ji pasiekia Kalaharį, kur suformuoja painų gyvybe knibždantį tinklą.
Išmėginkite Okavango deltos safarį irdamiesi kanalais mokoro valtelėmis ir pasimėgaukite nuo vandens kylančiais miglos kamuoliais, bei nepamirštamais deltos gamtovaizdžiais.