Ngorongoro krateris dažnai vadinamas „Afrikos Edenu", 8-uoju pasaulio gamtos stebuklu. Beveik turistai, atvykstantis į Tanzaniją, įtraukia kraterį į savo maršrutą ir jis neabejotinai yra pasaulinio lygio traukos objektas. yra Didžiajame riftiniame slėnyje, Žemės plutos rifto, vingiuojančio per Afriką nuo Mozambiko iki Sirijos, rytinėje atšakoje, Tanzanijoje. Ngorongoro reiškia „didelė duobė". Ngorongoro krateryje, tarp aukštai iškilusių kraštų, ganosi didžiulės zebrų ir antilopių gnu kaimenės, visai šalia saulutėje snūduriuojant didingiems liūtams. Auštant nykstantys juodieji raganosiai grįžta į kraterio miškų tankumyną po ganymosi rytinės miglos apgaubtose laukymėse. O iškart už kraterio kraštų aukštaūgiai masajai gano savo galvijus žaliomis šlaitų pievomis, gyvendami šalia laukinio pasaulio taip, kaip darė tai daugybę amžių.

Ant kraterio dugno, užimančio 260 km², galima pamatyti vieną didžiausių Afrikoje gyvūnijos sankaupų, maždaug - 30 000 gyvūnų. Čia laikosi apie 50 skirtingų didelių žinduolių rūšių, tarp jų liūtų, dramblių, raganosių, hipopotamų, žirafų, įvairių antilopių, pavyzdžiui, kanų ir impalų, žaliųjų markatų, babuinų, tapyrų ir hienų. Be to, įsikūrę daugiau kaip 200 paukščių rūšių. Iš tikro šis krateris - mažytis laukinio Rytų Afrikos gyvūnijos pasaulio pavyzdys. Dauguma Ngorongoro gyvūnų ištisus metus gyvena krateryje - čia vandens yra net sausuoju sezonu. Du šaltiniai ir dvi upės - Mungė ir Lonjokė - maitina daug pelkių ir pagrindinį seklų sodos ežerą, vadinamą Magadžiu. Kasmet po ilgojo lietaus sezono - nuo gruodžio iki balandžio ar gegužės - kraterio pievos sodriai sužaliuoja, jas užtvindo derlingoje vulkaninėje dirvoje tarpstančios rausvos, geltonos, mėlynos ir baltos gėlės: petunijos, lubinai, saulutės ir reti mėlynieji dobilai. Nuo gegužės iki lapkričio krateris pamažu keičia spalvą iš žalios į geltoną, paskui gelsvai rudą ir šviesiai rudą. Kraterio keteros atitvertiems nuo išorinio pasaulio, Ngorongoro gyvūnams nieko, ko reikia gyvenimui, nereikia ieškoti. Tik maža dalis gyvūnų iškeliauja iš kraterio senais, per jo keterą vedančiais takais. Jie susilieja su sausuoju sezonu lygumose migruojančiais gyvūnais, o vėliau sugrįžta. Šie migruojantys gyvūnai sudaro labai mažą procentą, bet jie susieja Ngorongoro gyvūniją su bendru genetiniu išorinio pasaulio fondu.

 

 

Ngorongoro draustinis apima tuo pačiu vardu vadinamą kraterį, Olduvai Gorge kanjoną, ir didžiulius aukštumų lygumų plotus, krūmynus ir miškus - viso 8300 kv. kilometrų. Šioje saugojamoje teritorijoje gali gyventi tik tradicinės vietinės gentys, tokios kaip masajai. Šarmingi sodos ežerai Ndutu ir Masek glaudžia daugybę laukinių gyvūnų, o kalvų viršūnės ir užgesę ugnikalniai kuria nepakartojamą draustinio panoramą. Žinoma, pats krateris yra pagrindinis traukos objektas draustinyje. Ngorongoras yra šešta pagal dydį pasaulio kaldera - apie 18 km skersmens ir beveik taisyklingai apskrita. Be to, tai didžiausia kaldera su nepertraukiama ketera. Per milijonus metų milžiniški Žemės plutos slėgiai per silpnas rifto vietas ugnikalnių virtinėje - ji dabar sudaro Rytų Afrikos Kraterių grandinę - išstūmė magmą į paviršių. Ngorongoras yra vienas šių ugnikalnių. Kitados jis buvo kūgio pavidalo ir beveik dvigubai aukštesnis negu dabar. Tačiau kai maždaug prieš 2,5 mln. metų galų gale išsieikvojo jo paskutinio išsiveržimo galia ir visos po jo kūgiu buvusios magmos židinys ištuštėjo, kūgio viršūnė susmego į tuštumą. Dabar iš jo likusi tik Apskritojo stalo kalva šiaurės vakarinėje kraterio dalyje.

Tikrai stebuklinga vieta yra Olduvai Gorge kanjonas, kur daktaras Leakeys atrado 1,8 milijonų metų senumo Hominidae žmogaus skeletą Australopithecus boisei, vieną iš svarbiausių žmogaus evoliucijos grandinės dalių. Mažame kanjone, į šiaurę kraterio, Leakeys ir jo tarptautinė archeologų komanda atkasė bent trijų skirtingų žmonių rūšių iškasenas, o taip pat aptiko visą seriją jų pėdsakų, kurių amžius siekia daugiau nei 3,7 mln. metų. Atkastos fosilijos rodo, kad ši teritorija yra viena iš pirmųjų vietų pasaulyje, kur gyveno hominidae žmogus.

Ngorongoro krateris ir draustinis neabejotinai yra viena iš gražiausių Tanzanijos vietų, svarbi istorine prasme ir knibždanti laukinių gyvūnų. Visi viešbučiai ir stovyklavietės pastatytos ant kraterio kraštų, ir, po gražus nusileidimo žemyn kraterio šlaitais, pro vešlius atogrąžų miškus, persipynusi augalija virsta plačia žalia pieva, dengiančia visą kraterio dugną. Gyvūnų stebėjimas ir safariai čia gniaužią kvapą, o panoramos aplink užburia kiekvieną. Be safarių džipais ir kitomis transporto priemonėmis Ngorongoro krateryje ir Olduvai Gorge kanjone, labai populiarėja ir žygiai pėsčiomis. Kad ir kokiu būdu, pažintis su Ngorongoro draustiniu yra nepamirštama kelionės po Tanzaniją dalis.