Keiptaunas (ang. Capetown, afrikanų k. Kaapstad, Kosų k. iKapa) yra antras pagal gyventojų skaičių miestas Pietų Afrikos Respublikoje, taip Vakarų Kapo provincijos sostinė. Keiptaune renkasi Valstybės parlamentas ir čia leidžiami šalies įstatymai. Miestas garsėja uostu, Kapo floristiniu regionu, Stalo kalnu ir Gerosios Vilties iškyšuliu. Stalo kalno plokščia viršūnė kartu su Signal Hill ir Lion Head viršūnėmis dominuoja miesto panoramoje. Jis yra populiariausias turistų traukos centras Afrikoje.

Keiptauną įkūrė „Nyderlandų Rytų Indijos Kompanija" ir pradžioje jo paskirtis buvo burinių laivų aprūpinimas pakeliui į Indoneziją. Jan Van Riebeeck 1652 metų balandžio 6 d. įkūrė pirmąją europiečių gyvenvietę. Vieta pasirinkta dėl to, kad jos įlanka sudarė natūralų uostą. Olandai išstūmė ten gyvenusias vietines Khoi ir San gentis ir apgyvendino azijiečius vergus, kurie vėliau tapo „Cape Coloureds". Vėliau Keiptauną užkariavo anglai ir perėmė šio strategiškai svarbaus uosto kontrolę. Keiptaunas greitai augo ir netrukus tapo visos Kapo kolonijos ekonominiu ir kultūriniu centru. Iki Vitvatersrando aukso karštinės ir Johanesburgo plėtros Keiptaunas buvo didžiausias miestas Pietų Afrikoje.

Dabar tai daugiatautis miestas, vienas spalvingiausių pasaulyje, pagrindinė imigrantų ir pabėgėlių bei tremtinių kryptis. 2007 metais Keiptaune gyveno 3,5 milijono gyventojų, o jo plotas užėmė 2455 kv. kilometrus. Tai didžiausias miesto plotas Pietų Afrikoje, tad gyventojų tankumas čia palyginus nedidelis - 1425 žm./kv.km.

 

 

Istorija

Nėra tiksliai žinoma, kada pirmieji žmonės atklydo į šią teritoriją prieš europiečių atvykimą. Seniausi rasti žmonių palaikai, atkasti Peero oloje, Fish Hoek miestelyje, yra 12 - 15 000 metų senumo. Mažai tėra žinių apie vietovės istoriją iki pirmojo paminėjimo portugalų keliautojo Bartolomėjaus Dias užrašuose 1486 m. 1497 m. garsusis Vasco Da Gamma praplaukė pro Gerosios Vilties kyšulį ir užfiksavo tai savo kelionės užrašuose. Vėlyvame 16 a. portugalų, prancūzų, danų, Nyderlandų ir anglų laivai reguliariai sustodavo Stalo įlankoje pakeliui į Indiją. Su vietiniais Khoikhoi žmonėmis jie keisdavo tabaką, varį ir geležį į šviežią mėsą. 1652 m. Jan Van Riebeeck ir kiti „Nyderlandų Rytų Indijos Kompanijos" (VOC) darbuotojai atkeliavo įkurti tarpinio sustojimo, plaukiant į Nyderlandų Rytų Indiją, ir Gerosios Vilties kyšulio tvirtovės. Ką tik įkurtas miestas augo lėtai, nes trūko darbo jėgos, tad miesto valdžia atsivežė vergų iš Indonezijos ir Madagaskaro. Šie vergai tapo pirmųjų spalvotųjų bendruomenių Keiptaune protėviais. Valdant Van Riebeeckui ir kitiems VOC vadams, vėliau gubernatoriams, į Keiptauną buvo atgabenta daugybė žemės ūkio augalų, kurie visam laikui pakeitė vietinę gamtą. Kažkurios iš šių žemės ūkio kultūrų, tokios kaip vynuogės, javai, žemės riešutai, bulvės, obuoliai ir citrusiniai vaisia, suvaidino didžiulį vaidmenį krašto visuomenėje ir ekonomikoje.

Per Prancūzijos Revoliuciją ir Napoleono karus, prancūzai užėmė Nyderlandus, o jų kolonijas perėmė Didžioji Britanija. 1795 m. britai užėmė Keiptauną, tačiau jau 1803 m. taikos sutartimi grąžino jo kontrolę Nyderlandams. 1806 m. Bloubergstrand mūšio pasėkoje britų pajėgos vėl užėmė Keiptauną ir 1814 m. Anglų-Nyderlandų sutartimi miestas galutinai patvirtintas Didžiosios Britanijos nuosavybe. Keiptaunas tapo naujai suformuotos Kapo kolonijos sostine, o jos plotas auga visą 19 a.

1867 m. atradus deimantų Vakarų Grikualando teritorijoje ir po Vitvatersrando aukso karštinės 1886 m. į Pietų Afriką plūstelėjo imigrantai. 1899 - 1902 m. kilo antrasis Būrų karas tarp Būrų respublikų ir Britų kolonijinės valdžios, kurį laimėjo britai. Būrais vadinti Nyderlandų palikuonys, afrikanai, pasitraukę iš Kapo kolonijos ir įkūrę dvi nepriklausomas respublikas: Oranžinę Laisvąją valstiją ir Transvalį. Laimėję prieš būrus, britai šias respublikas, Kapo koloniją ir kitą jų koloniją Natalą sujungė į vieną Pietų Afrikos Sąjungą.
1948 m. rinkimus laimėjo Nacionalinė partija ir jų idėja įkurti Apartheidą su šūkiu „swart geevar" (išvertus iš afrikanų kalbos „juodoji grėsmė"), skirtu pavaizduoti juodaodžių (sudarančių didžiąją dalį PAR gyventojų) grėsmę baltaodžių parlamentui. Buvo priimtas Grupinių Teritorijų aktas, visą teritoriją suskirstęs pagal rasę. Juodaodžių apgyvendinti Keiptauno priemiesčiai buvo „išvalyti" nuo nepageidautinų gyventojų arba visiškai nugriauti. Vienas iš tokių liūdnai pagarsėjusių yra Šeštasis rajonas (angl. The District Six). 1965 m. šį rajoną paskelbus baltųjų rajonu, visi stovėję namai buvo nugriauti ir 60 000 vietinių gyventojų buvo prievarta iškeldinti į Kapo lygumą arba Lavender kalvas. Apartheido laikotarpiu Keiptaunas laikytas „spalvotosios darbo jėgos teritorija", visškai atskiriant „bantus" (juodaodžius).

Keiptaune gyveno daugybė anti-apartheidinio judėjimo lyderių, o 10 km nuo miesto esančioje Robeno saloje - kalėjime ilgus metus kalėjo daug garsių kalinių. Miesto rotušė yra vienas žymiausių objektų Keiptaune, žymintis apartheido pabaigą. Rotušės balkone 1990 m. vasario 11 d. Nelsonas Mandela pasakė kalbą praėjus kelioms valandoms po jo paleidimo. Ši kalba pranašavo naują erą Pietų Afrikos istorijoje ir po ketverių metų 1994 balandžio 24 d. buvo surengti pirmieji tikri demokratiški rinkimai. Viktorijos ir Alfredo krantinėje esančioje Nobelio aikštėje stovi statulos atminti Pietų Afrikos Taikos Nobelio premijos laureatus: Albert Lutuli, Desmond Tutu, F.W. de Klerk ir Nelson Mandela.

Nuo 1994-ųjų miestas kovoja su tokiomis problemomis kaip ŽIV ir AIDS, tuberkuliozė, smurtiniai nusikaltimai, susiję su narkotikais, ir visai nesena ksenofobinio smurto banga. Tuo pačiu metu dėl turizmo ir nekilnojamo turto bumo Keiptauno ekonomika išaugo iki precedentų neturinčio lygio.

 

 

Geografija

Keiptauno centras įsikūręs šiauriniame iškyšulio krašte. Stalo kalnas, Liūto galvos (Lion‘s head) kalva ir Velnio viršukalnė formuoja miesto centrinį, seniausią rajoną - „City Bowl", kuris yra plokščias, amfiteatro formos ir iškilęs virš jūros lygio 1000 m. Kartais virš kalnų susiformuoja siauras debesų ruožas, dėl ypatingos formos šnekamojoje kalboje vadinamas „kalno drabužiu". Iškyšulys - tai kalnų grandinė, skrodžianti Atlanto vandenyną pietų link. Oficialiose Keiptauno miesto ribose yra 70 kalvų, kurių viršūnės siekia 300 m ir daugiau. Didžioji dalis priemiesčių išsidėstę Kapo plokštumoje, kuri sujungia iškyšulį su žemynu. Ši plokštuma po truputį kylantis į viršų kažkada buvęs smėlėtas jūros dugnas, vadinasi Stalo kalnas kadaise buvo sala.
Klimatas

Keiptaune vyrauja subtropinis Viduržemio jūros klimatas su vėsiomis, drėgnomis žiemomis ir sausomis, karštomis vasaromis. Žiemą, nuo birželio pradžios iki rugpjūčio pabaigos, didelės šalto oro masės atkeliauja nuo Atlanto vandenyno, atnešdamos smarkų lietų ir vėjus. Žiemos mėnesiai būna vėsūs, temperatūra siekia apie 7 °C, kartais pakyla net iki 17,5 °C. Didžioji dalis kritulių iškrinta būtent žiemos mėnesiai, tačiau dėl kalnuotos vietovės, skirtingose miesto vietose kritulių kiekis gali skirtis labai smarkiai. Pietinėje miesto dalyje, stalo kalno papėdėje, esantis Nulando priemiestis, yra drėgniausia vieta visoje Pietų Afrikoje. Slėniai ir pakrantės lygumos per metus sulaukia vidutiniškai 515 mm kritulių, o kalnuose jų iškrinta apie 1500 mm.
Vasara tęsiasi nuo lapkričio iki kovo mėnesio ir šiuo metu laiku būna šilta bei sausa. Iš pietryčių tuo metu pučia stiprūs vėjai, vadinami Iškyšulio Gydytoju, nes nupučia visą taršą ir išvalo miesto orą. Vidutinė didžiausia temperatūra vasarą siekia 26,5 °C, vasarį ir kovo pradžioje kartais pučia vėjai iš rytų žemyninės dalis, atnešdami alinantį karštį.

 

Flora ir fauna

Keiptaunas įsikūręs bioįvairovės parke, prižiūrimame CI (Conservation International) organizacijos, taip pat miestas patenka į Kapo floristinį regioną. Keiptauno bioįvairovė yra viena plačiausių palyginus su kitais panašiais regionais pasaulyje. Čia aptinkama net 19 skirtingų vegetacinių tipų, iš kurių keli yra visiškai endeminiai, nesutinkami niekur kitur pasaulyje. Taip pat gyvena endeminės faunos rūšys, ir šimtai nykstančių ar pavojuje atsidūrusių rūšių. Ši didelė bioįvairovė pagrinde atsirado dėl to, kad Keiptaunas yra kelių tipų dirvožemių ir mikroklimatų sandūroje. Dažnai cituojamas faktas, kad vien ant Stalo kalno yra daugiau vietinių augalų rūšių, negu visose Britų salose kartu sudėjus.

Deja spartus gyventojų skaičiaus augimas ir nežabota miesto plėtra pakenkė vietinėms ekosistemoms. Šiuo metu Keiptaune yra 300 nykstančių augalų rūšių, o 13 jau apskritai išnyko. Iš tiesų, Iškyšulys, kurio dalis yra ir pats Keiptaunas, turi didžiausią nykstančių rūšių koncentraciją, palyginus su bet kuriuo panašaus ploto regionu bet kur kitur pasaulyje. Kritiškai nykstančių ar beveik išnykusių augalų likučiai dažnai auga tik kelkraščiuose, ant šaligatvių ar sporto aikštėse. Dar išlikusios ekosistemos saugomos daugiau nei 30yje nacionalinių rezervatų, įskaitant ir Stalo kalną.

 

 

Gyventojai, valdžia ir ekonomika

Keiptauno metropoliteno savivaldybė vadinama Keiptauno Miestu (The City of Cape Town). Miesto tarybą sudaro 221narys, visas metropolis skirstomas į 111 rinkiminių apylinkių, miesto taryba išrenka merą. 2001-ųjų metų Nacionalinio Pietų Afrikos gyventojų surašymo duomenimis Keiptauno metropolyje (pačiame Keiptaune ir visuose priemiesčiuose) gyveno beveik 3 milijonai žmonių. Iš šių gyventojų spalvotieji sudaro 48,13 %, juodaodžiai afrikiečiai 31 %, baltieji 18,75 % ir azijiečiai 1,43 %. 41,4 % Keiptauno gyventojų namie kalba afrikanų k., 28,7 % kosų k., 27,9 % anglų k. 76,6 % visų gyventojų yra krikščionys, 10,7 % neturi jokios religijos, 9,7 % yra musulmonai.

Keiptaunas yra Vakarų Gerosios Vilties kyšulio ekonominis ir gamybos centras, antras Pietų Afrikoje ir trečias ekonominis centras visoje Afrikoje. Keiptaune yra svarbus jūros uostas, o priemiestyje pastatytas ir oro uostas. Mieste gyvena daug valdžios pareigūnų - čia yra tiek Keiptauno taryba, tiek visos šalies Nacionalinis Parlamentas, todėl išaugo visa valdžią aptarnaujanti industrija. Keiptaune taip pat vyksta daugybė konferencijų, kuriose dalyvauja atstovai iš viso pasaulio. Nekilnojamojo turto rinka ir statybų sektorius paskutiniais metais labai stipriai išaugo dėl 2010-ųjų pasaulio futbolo čempionato ir taip pat dėl statomų vasarnamių ir nuolat atvykstančių naujų gyventojų.

 

Turizmas

Keiptaunas ir kyšulys yra svarbus turizmo regionas ne tik Pietų Afrikoje, bet ir visame Afrikos žemyne. Turizmas sudaro 9,8 % regiono BVP ir čia dirba 9,6 % darbuotojų. 204-ais Keiptauną aplankė 1,5 milijono turistų iš viso pasaulio, kuriuos traukia puikus klimatas, natūrali gamta ir gerai išvystyta infrastruktūra. Keiptaune yra ne vienas turistų lankomas objektas, žymiausias iš jų - Stalo kalnas, kurį supa nacionalinis gamtos parkas. Kalno viršūnę galima pasiekti kopiant pėsčiųjų taku arba keliantis specialiu keltuvu. Kyšulio taškas - tai pati Keiptauno kyšulio pabaiga, uola, įsirėžusi į Atlanto vandenyną. Daugybė turistų pravažiuoja Čapmano viršukalnės apvažiavimu - siauru keliu, sujungiančiu Noordhoek su Hout įlanka, iš kur atsiveria nuostabios Atlanto vandenyno ir aplinkinių kalnų panoramos. Galima užkopti arba užvažiuoti ir ant Signal kalvos, nuo kurios atsiveria vaizdas į centrinį Keiptauno rajoną City Bowl ir stalo kalną.
Daugybė turistų laiką leidžia Keiptauno paplūdimiuose, kurie populiarūs ir tarp vietinių gyventojų. Nepaprasta miesto geografinė padėtis leidžia aplankyti kelis paplūdimius per vieną dieną, mėgaujantis vis kitokia aplinka ir atmosfera. Nors visų Keiptauno vandenų temperatūra yra nuo šaltos iki vėsios, tačiau skirtingose vietose ji gali smarkiai skirtis. Atlanto pakrantėje vidutinė metinė vandens temperatūra vos siekia 13 °C, o Falls įlankoje ji svyruoja tarp 16 ir 17 °C, vasarą pakyla ir iki 22 °C. Tiek viena, tiek kita pūrant yra populiarios, tačiau prabangiame Clifton kurorte ir kitose Atlanto vandenyno pakrantės įlankose vietinė infrastruktūra geriau išvystyta, daugiau restoranų ir barų, kuriais ypaš garsėja Camps įlanka. Boulder paplūdimys netoli Simono miesto garsėja Afrikos pingvinų kolonija. Keiptaune labai populiarus buriavimas ir čia kasmet vyksta „Red Bull Didžiosios Afrikos bangos" burlenčių varžybos.

Miestas didžiuoji keletu kultūrinių objektų. Viktorijos ir Alfredo krantinė (V&A), pastatyta ant dalies Keiptauno uosto dokų, yra lankomiausia turistų. Čia taip pat yra daugybė parduotuvių, prekybos centrų ir du dideli jūriniai akvariumai. Tai, kad uostas vis dar veikia ir turistai gali stebėti atvykstančius ir išvykstančius laivus, suteikia krantinei dar daugiau žavesio. Vieni iš uosto vartų vadinami Nelsono Mandelos vardu ir per juos išplaukia laivai į Robeno salą. Iš krantinės galima laivu nuplaukti į Hout įlanką ir Simono miestelį, ar aplankyti ruonių kolonijas Duiker ir Ruonių salose. Keletas vietinių kompanijų siūlo ekskursijas į Kapo lygumą, spalvotuosius ir juoduosius priemiesčius.

Visame pasaulyje Keiptaunas garsėja specifiniu Nyderlandų - Kapo architektūriniu stiliumi, kuriame sujungtos Nyderlandų, Vokietijos, Prancūzijos ir Indonezijos architektūrinės tradicijos. Geriausius pavyzdžius galima pamatyti Konstancijos rajone, senuose valdžios pastatuose Centriniame verslo rajone ir Ilgojoje gatvėje. Kasmet sausio 2 d. per „Antruosius Naujuosius Metus" (afrikanų k. Tweede Nuwe Jar) Keiptaune vyksta minstrelių (dainių - klounų) festivalis (afrikanų k. Kaapse Klopse). Besivaržančios komandos apsirengia ryškiais kostiumais, užsideda skrybėles bei nešasi skėčius, ir dainuoja bei groja Keiptauno džiazą.

 

 

Keiptaune yra 36 hektarų ploto Kirstenbošo Nacionalinis Botanikos sodas, kuriame klesti saugomas natūralus miškas, finbos augalai ir daugybė kitų augalų ir gyvūnų rūšių. Kirstenboše auga apie 7000 augalų rūšių, kai kurios iš jų nykstančios Kapo floristiniame regione. 2004 m. visas regionas, taip ir Kristenbošas, buvo įtraukti į UNESCO pasaulinio paveldo sąrašą.

Keiptauno transporto sistema veda į kitus Pietų Afrikos miestus, taip pat jis tarnauja kaip tarpine stotis pakeliui į kitus provincijos miestus. Keiptauno vynuogynai, o ypač Stellenbosch, Parlas ir Franschhoek miesteliai, yra populiarūs kaip vienos dienos ekskursijos su vyno degustacija. Banginių žiūrėti, yra populiarus tarp turistų: Pietų Teisė whales ir kuprius banginiai matomi krantų perėjimo sezono metu (nuo rugpjūčio iki lapkričio) ir Bryde Banginių ir orkos galima pamatyti bet kuriuo metų laiku. Banginių stebėjimas yra labai populiarus tarp turistų: nuo rugpjūčio iki lapkričio galima stebėti pietinius ir kuprotuosius banginius jų poravimosi laikotarpiu, o braido ruožuočiaus ir orkas galima stebėti ištisus metus. Netoli Keiptauno esantis Hermanus miestelis garsėja banginių festivaliu, tačiau juos stebėti galima ir Falls įlankoje. Havisido delfinai yra Keiptauno endeminė rūšis ir šiais delfinais galima grožėtis nuo šiaurinėse miesto pakrantėse. Tose pačiose pakrantėse gyvena tamsieji delfinai, kuriuos galima pastebėti plaukiant laivu į Robeno salą.