Naivašos (Naivasha) ežeras
Naivašos ežeras - tai gražus gėlavandenis ežeras, aplink kurį auga tankūs papiruso krūmynai. Skersai ežeras yra maždaug 13 kilometrų, tačiau jis gana seklus, vidutinis vandens gylis penki metrai. Ežero plotas stipriai kinta priklausomai nuo kritulių, ir vidutiniškai svyruoja tarp 114 ir 991 kv. km.
Dėl popietinių vėjų ir audrų ežeras iš ramaus staiga gali tapti audringu ir labai banguotu. Dėl šios priežasties vietiniai masajai pavadino ežerą Nai'posha, kas reiškia audringas vanduo, vėliau britai šį pavadinimą iškraipė į Naivašą.
Vokiečių gamtininkas Gustavas Fišeris (Gustav Fischer) buvo pirmasis baltasis žmogus spėjęs pamatęs ežerą 1883 metų gegužės 11 dieną, prieš tai kai masajai nuvijo jį ir jo 300 žmonių karavaną atgal į pakrantę. Jau nuo tada ežeras apibūdinamas kaip "paukščių knibždėlynas", nes čia stulbinanti tiek vandens, tiek žemės paukščių įvairovė, tik per vieną apsilankymą galima pamatyti daugiau kaip 340 paukščių rūšių. Naivaša garsėja esanti pasaulinio lygio paukščių stebėjimo vieta.
Ežeras ir jo apylinkės turtingi gamtos dovanomis, dėl derlingo dirvožemio ir pakankamo vandens kiekio šis kraštas tapo vienu iš pirmaujančių žemdirbystės rajonų Kenijoje. Didžiąją ežero dalį supa geltonžievių akacijų (Acacia Xanthophlea), dar vadinamų geltonosios karštligės medžiais, miškai. Ežero vanduo į šias pakrantes pritraukia labai daug laukinių gyvūnų. Akacijų paunksnėje vaikštinėja žirafos, ežero seklumose braidžioja buivolai, nuo medžių viršūnių šūkauja kolobai, o didžiulė begemotų populiacija kiauras dienas miega ežero pakrantėse. Verta patyrinėti visą vietovę aplink ežerą. Netoliese yra du mažesni ežerai: Oloidienas (Oloidien) ir Sonačis (Sonachi) - krateryje susiformavęs skaisčiai žalias ežeras.
Parke leidžiama pasivaikščioti, todėl jis idealiai tinka žygiui pėsčiomis, pasivažinėjimui dviračiu ar laipiojimui uolomis. Taip pat labai populiarūs pasiplaukiojimai po ežerą laivu, tokiu būdu ypač puiku leisti popietes ar rytmečius. Visada nepakartojami saulėlydžiai, palydimi aukštai virš ežero sklandančių jūrinių erelių šauklių klyksmo, nuostabiai apvainikuos gerai praleistą dieną.
Nakuru ežeras
Prie šio ežero išvysite įspūdingą laukinę gamtą: kiek akis mato, kraštovaizdis pilnas nuostabių rausvųjų flamingų.
Kada sąlygos yra tinkamos, nuo vieno iki dviejų milijonų mažųjų ir didžiųjų flamingų kartu su dešimtimis tūkstančių kitų paukščių ieško maisto palei seklaus sodos ežero krantus. Geriausia juos stebėti nuo stačios Babuino uolos (Baboon Cliff ), kur atsiveria vienas iš geriausiai pažystamų Kenijos gamtos vaizdų. Tūkstančiai flamingų subūrę gausiais pulkais tarsi įrėmina šį ežerą. Vandens paviršių uždengia rausvas gyvybe pulsuojantis šydas, toks flamingų vaizdas, iš tiesų, gniaužiantis kvapą.
Ežeras garsus visame pasaulyje būtent dėl šių paukščių, kurie čia atskrenda dėl ežero dugne augančių dumblių. Paukščiai nuolat juda pirmyn ir atgal, lesa ir kartais pakyla, tuomet plasnodami nuspalvina dangų virš ežero. Ežero plotas priklausomai nuo sezono labai svyruoja: nuo 5 iki 30 kvadratinių kilometrų.
Nakuru didžiuojasi ne tik flamingais. Tai vienas iš pagrindinių Kenijos nacionalinių parkų ir labai svarbus raganosių draustinis. Čia gyvena tiek baltieji, tiek juodieji raganosiai, juos dažnai galima išvysti besiilsinčius po ežero pakrantėje augančiomis akacijomis.Parke gausbė laukinių paukščių ir žvėrių: didžiulės kaimenės vandens ožių, zebrų, buivolų, nykstančias Rotšildo žirafas ir kitus gyvūnus. Čia taip pat turėsite vieną iš geriausių galimybių Kenijoje pamatyti leopardą bei čia gyvenančius kelis liūtų būrius. Nakuru ežerą supanti akacijomis apaugusi savana nuostabi jau savaime, be to ši vieta ypač tinkama stebėti laukinius gyvūnus.
Verta patyrinėti ir anapus ežero esančias žemes, čia jūsų laukia miškai, stačios uolos, kriokliai ir dar daug kitų gamtos stebuklų.
Šalia Nakuru ežero yra miestelis - gyvybingas ir klestintis vietinis centras su triukšmingu turgumi.
Viktorijos ežeras
Masai Maros lankytojai vargiai gali patikėti, kad vos už kelių valandų kelio plyti Viktorijos ežeras ir labiausiai apgyvendinta Kenijos sritis. Šis milžiniškas ežeras yra dvigubai didesnis už Velsą ir suformuoja natūralią sieną tarp Kenijos, Tanzanijos ir Ugandos.
Viktorijos ežeras - tai Afrikos žemyno širdis, iš jo išteka didingiausia žemyno upė - Nilas. Šiame neaprėpiamame vandens telkinyje gausu žuvų, tviskančių švairiaspalvių ciklidų guotų bei didžiulių Nilo ešerių.
Viktorijos ežero pakrantėse gyvenančios luo genties žmonės yra ir žemdirbiai, ir išmanantys žvejai. Ši tautelė pritaikė ir iki šių dienų naudoja tokią valtelę, kurios pirmtake buvo dvidešimto amžiaus pradžioje arabų prekiautojų vergais naudota tradicinė vienastiebė trikampiaburė valtis.
Ežero pakrantėje yra ramus uostamiestis Kisumu, išsiskiriantis plačiomis gatvėmis ir kolonijine architektūra. Nuo čia į pietus eilėn rikiuojasi daugybė žvejų kaimelių iki pat plačių Homa įlankos vandenų. Geriausiai patirsite šio regiono grožį ir žavesį patys irstydamiesi ežeru. Ryškiai šviečia saulė, o nuo vandens kyla švelnus vėjelis. Krante augančiuose medžiuose pratisai šūkauja ereliai žuvininkai - taip jie bendrauja tarpusavyje. Saulėlydis nuauksina vandens paviršių, tuo metu vietiniai žvejai sėdėdami kanojose traukia tinklus ir iš lėto pasuka link namų.
Masai Maros nacionalinis parkas
Masai Mara neabejotinai yra žinomiausias parkas ir pasižymi didele laukinių gyvūnų koncentracija. 1961 metais įkurtas parkas užima daugiau kaip 1800 kvadratinių kilometrų plotą, o ribodamasis su Serengečio nacionaliniu parku Tanzanijoje, suformuoja didžiosios gyvūnų migracijos ekosistemos šiaurinį pakraštį.
Kalvotos pievos ir plačios atviros savanos paverčia Masai Marą tikrais beribiais tyrlaukiais, kurie atrodo egzistuoja tik Holivudo filmuose. Bet ji tikra ir čia pat: patirkite įstabios Kenijos laukinės gamtos dvasią per safario atostogas Masai Maros draustinyje, kur žemė pulsuoja pirmaprade energija, o pagrindinę vietą užima daugybė nuostabiausių gyvūnų.
Šios teritorijos tradiciškai laikomos masajų genties - klajoklių išsaugojusių tradicinį gyvenimo būdą, kuriems yra leista čia ganyti savo galvijus - žemėmis. Masajai yra absoliučiai nepriklausoma gentis tebevertinanti tradicijas bei ritualus kaip neatsiejamą savo kasdienio gyvenimo dalį. Tradiciškai masajai labai retai medžioja, o harmoninga būtis ir santarvė su laukiniais gyvūnais yra svarbi jų tikėjimo dalis. Liūtai ir antilopės gnu jų kultūros tikėjime atlieka ne mažiau svarbų vaidmenį kaip ir jų pačių galvijų kaimenės. Toks unikalus žmogaus ir laukinės gamtos sugyvenimas paverčia masajų kraštą vienu unikaliausių laukinės gamtos regionu pasaulyje.
Parko teritorija apima miškais apaugusių Maros ir Taleko upių krantus, akacijų miškus ir bekraštę savaną. Šiuose skirtinguose arealuose gyvena nepaprastai daug įvairiausių laukinių gyvūnų.
Akacijų miškuose gausu paukščių ir beždžionių. Didžiulėje Masijaros pelkėje tinginiauja drambliai ir buivolai. Maros ir Taleko upės knibžda nuo begemotų ir krokodilų. Čia dažnai galima pamatyti liūtų, leopardų, gepardų, zebrų, žirafų, šakalų, topių, gazelių bei impalų.
Kasmet Maroje stebimas įspūdingiausias laukinės gamtos reginys: didžioji antilopių gnu migracija prasidedanti Serengečio nacionaliniame parke. Nuo liepos iki spalio mėnesio viltis, kad šiaurėje lyja, todėl ten gausiai želia žolė, į vieną didžiulę bandą suvienija daugiau kaip 1,3 milijono antilopių gnu. Maros draustinio sienos kirtimas, iš tiesų, nepaprastai įspūdingas reginys: kiek tik akys aprėpia per visą horizontą nusidriekia pirmyn besiveržianti antilopių jūra.
Nairobis
Lankytinos vietos
Nairobyje ir aplink jį daug įdomių bei turistų mėgstamų vietų, iš kurių pirmiausiai derėtų paminėti šalia esantį Nairobio nacionalinį parką.
Naivašos ežeras vakaruose ir Magadžio ežeras pietuose yra du visiškai skirtingi Rifto slėnio ežerai. Iki kiekvieno iš jų kelionė užtrunka vos kelias valandas.
Nacionaliniai archyvai yra saugomi įspūdingame sename Indijos banko pastate, kuris prilygsta muziejui arba meno galerijai miesto širdyje. Nacionaliniame archyve eksponuojama tapybos darbų kolekcija, nuotraukų paroda, nušviečianti kovos už nepriklausomybę laikotarpį, ir nuostabiai įvairiarūšė Afrikos etnografinė kolekcija, kurią sudaro muzikos instrumentai, kaukės, ginklai ir namų apyvokos daiktai.
Privačiai valdomas Nairobio geležinkelių muziejus pirmiausiai traukia besidominčius traukiniais bei geležinkeliais, bet taip pat yra įdomus ir bet kuriam kitam lankytojui.
Nacionalinis muziejus turi gausią bei didelę ornitologinę kolekciją ir Šiuolaikinio rytų Afrikos meno galeriją, kur daugiausiai eksponuojami Kenijos, Tanzanijos ir Ugandos menininkų darbai bei gaminiai. Tai turbūt ryškiausias Nairobio perlas, traukiantis turistus.
Nairobis yra pati tinkamiausia vieta rytų Afrikoje, jeigu norite nusipirkti rankų darbo gaminių- galėsite pasirinkti iš plataus asortimento ir iškart patogiai išsiųsti į namus. Yra daugybė parduotuvių, kuriose už prieinamą kainą įmanoma surasti tradicinių audinių ir drabužių, vietinių meistrų sukurtų kaukių, karolių ir kitokių tikrai afrikietiškų prekių. Masajų turgus, kuriame nuo dvidešimties iki penkiasdešimties masajų moterų siūlo savo dirbinius, labai rekomenduojamas, jeigu norite įsigyti tradicinių daiktų bei masajų stiliaus siuvenyrų. Vos per kelias dienas, kurių daugeliui žmonių užtenka, kad susipažintų su Nairobiu, miestas palieka nepakartojamą įspūdį.
Samburu nacionalinis draustinis
Samburu nacionalinis parkas yra įsikūręs karštame ir sausringame šiaurės Kenijos regione, už 325 km nuo Nairobio. Parkas užima 165 kvadratinių kilometrų teritoriją. Pirmas dalykas, kurį pastebėsite safaryje po Samburu parką, tas, kad šio parko gamta labai skiriasi nuo kitų Kenijos parkų. Jisai nėra labai gerai žinomas, todėl ir žmonių čia žymiai mažiau negu kituose Kenijos draustiniuose.
Samburu nacionalinis parkas įsikūręs ant Evaso Ngiro (Ewaso Ngiro) upės krantų, sausringose šiaurinės Kenijos platybėse. Tai labai sausa ir karšta sritis, kuriai būdingas sausringas kalvų ir lygumų kraštovaizdis. Evaso Ngiro upė - tai tikras šios vietos gyvybinių jėgų šaltinis, ypač sausuoju metų laikotarpiu, kada upės vanduo dar labiau traukia laukinius gyvūnus, kaip ir ūksmingi medžių šešėliai.
Draustinyje gyvena nemažai gyvūnų rūšių, kurios retai kur dar sutinkamos, pavyzdžiui: dykuminiai zebrai, tinklinės (arba Somalio)žirafos, Somalio stručiai, žirafinės gazelės ir Rytų Afrikos oriksai, - visi šie gyvūnai sutinkami tik į šiaurę nuo pusiaujo. Samburu parke gyvena ir milžiniškos dramblių kaimenės. Pasidairykite žirafinių gazelių - keistos, tačiau išskirtinai atrodančios, gazelės turi ilgus kaklus, o ėsdamos atsistoja ant užpakalinių kojų.
Iš dalies dėl žolės stygiaus čia gana lengva pamatyti liūtų, leopardų, gepardų, buivolų ir vandens ožių. O krokodilų ir begemotų gausu iš esmės kiekviename Evaso upės vingyje. Patys samburai yra piemenys, ganantys kupranugarius ir ožkas, todėl juos dažnai galima sutikti draustinio pakraščiuose vedančius savo gyvulius prie vandens. Paukščių stebėtojų čia laukia apie 365 užregistruotų paukščių rūšių, ypač didelė gausa ir įvairove prie upės.
Kitame jos krante įsikūręs Bufalo springs nacionalinis draustinis (Buffalo Springs National Reserve). Abu parkus jungia tiltas, ir turizmo kompanijos dažnai siūlo pamatyti juos kartu. Netoliese įsikūręs pelkėtaa Šabos nacionalinis draustinis (Shaba National Reserve).
Ambozelio (Amboseli) nacionalinis parkas
Ambozelis - tai milžinų žemė. Čia mylių mylias besidriekiančios sausos lygumos horizonte susilieja su dangumi. Parkas koncentruojasi aplink didelę kalvą, iš kur matyti fantastiški aplinkinių lygumų peizažai, dažnai perskrodžiami viesulų, pakeliančių į dangų dulkių stulpus.
Ambozelis garsėja savo dramblių populiacija ir didžiulėmis šių gyvūnų kaimenėmis, įskaitant didžiuliuose bei vešliuose pelkynuose įsibridusius besipuikuojančius įspūdingomis iltimis dramblius. Tačiau pats įspūdingiausias šio parko milžinas - tai Kilimandžaro kalnas. Aukščiausias Afrikos kalnas stūkso čia pat už sienos Tanzanijoje, tačiau patys įspūdingiausi vaizdai su snieguota viršūne matomi būtent iš Ambozelio parko. Ankstyvieji aušros spinduliai nudažo kalną tamsiu purpuru, o sniegą - neįtikėtina rožine spalva. Kilimandžaro, išnyrančio virš Ambozelio lygumomis einančių dramblių kaimenių, vaizdas - tai amžinas Afrikos paveikslas.
Ši vieta yra daugelio masajų bendruomenių, susitelkusių aplink Ambozelio nacionalinį parką, namai. Parkas užima 400 kv. km plotą, o pietuose ribojasi su Tanzanija.
Ambozelis apima penkis pagrindinius laukinės gamtos arealus ir dar paprastai išdžiūvusį ežero - Ambozelio ežero - dugną. Tai yra atviros lygumos, platūs geltonžievių akacijų miškai, uolėtos, lava nusėtos ir spygliuotais krūmokšniais apaugusios vietos, pelkynai ir balos, o vakariniame draustinio gale, virš Namangos, į 2 760 m aukštį kyla Ol Doinijo Oroko (Ol Doinyo Orok) kalnų masyvas, kurio didžioji dalis dar zoologiškai neištirta. Peizažo pietinėje pusėje dominuoja spindinti ir didinga snieguota Kilimandžaro viršūnė.
Ambozelis garsėja didžiaisiais laukiniais gyvūnais - labiausiai vilioja drambliai, liūtai, gepardai, masajų žirafos ir buivolai - bei stulbinančiu kraštovaizdžio grožiu. Čia įprasta matyti zebrus, kanas, karvines antilopes, baltabarzdes gnu, vandeninius ožius, Tomsono ir Granto gazeles bei impalas. Dėl septyniasdešimtųjų metų viduryje siautėjusio brakonieriavimo juodieji raganosiai gana reti, tačiau retkarčiais galima ir juos pamatyti.
Sausais krūmynais apaugusiose vietose galima pamatyti dvi įdomias antilopių rūšis: ilgakaklę žirafinę antilopę ir karčiaausį oriksą. Be to, parke gausu smulkesnių gyvūnų, tokių kaip juodaveidės žaliosios markatos ir geltonieji babuinai, juodnugariai šakalai, dėmėtosios hienos ir didžiaausės lapės, kurias dažnai galima pamatyti besišildančias saulėje priešais savo urvus.
Parke didžiulė gausybė paukščių, ypač daug vandens paukščių kurie būriuojasi prie ežerų ir pelkių. Kartais galima pamatyti Madagaskaro geltonąjį garnį, taip pat gyvena negausus būrys ilgapirščių pempių. Šimtai įvairiaspalvių paukščių turškiasi vandenyje sausuoju metų laiku.
Plėšrių paukščių grupei priskiriamos šešios grifų rūšys, mažasis sakalas ir erelis gyvatėdis.