Lankytinos vietos

Čiobės nacionalinis parkas

Čiobės nacionaliniame parke glaudžiasi didžiausias skaičius laukinių gyvūnų visame Afrikos kontinente. 11 000 km² plotą apimantis draustinis yra prieglobstis daugiaspalvei ir skaitlingai Botsvanos gyvūnijai. Parko teritorijoje tekančios upės labai sraunios ir vandeningos, dėl to ši vieta taip mėgiama gyvūnų.
Čiobės safaris - tai tikras nuotykis dramblių rojuje, kur didžiulės šių gyvūnų kaimenės klajoja ir mėgaujasi laisve. Išskirtinis Čiobės nacionalinio parko bruožas - gausi dramblių populiacija. Daugiausia dramblių sutinkama šiaurinėje Botsvanoje ir šiaurės vakarų Zimbabvėje. Botsvanos dramblių populiacija skaičiuoja apie 120 000 gyvūnų.
Gražu stebėti geriančias ir besimaudančias bandas, besikivirčijančius jaunus patinus ir ramiai po medžiu besiilsinčius, tarsi paskendusius savo mintyse, senus dramblius.
Didelius parko plotus dengia paprastųjų ausuonių ir mišrūs miškai, kuriuose taip pat auga angoliniai koralmedžiai bei Zambezės tikmedžiai. Pietuose driekiasi akacijų savanos juostos. Miškingų vietovių tarpuose auga vešlios pievos. Laukinių gyvūnų gausa pritraukia gausybę turistų, todėl šis parkas tapo vienu iš lankomiausių objektų. Metinė zebrų migracija yra ypač įspūdingas reginys; be to čia gausu įvairiausių antilopių, įskaitant juodasias ir arklines antilopes, oribius, nendrinius ožius (kitaip dar vadinamus redunkomis) bei efektingai spalvingų Čiobės antilopių, kurios turi gerokai ryškesnes baltas žymes, nei piečiau sutinkamos antilopės. Tikrai pamatysite žirafas ir Afrikos tapyrus, galbūt ir gyvūnų karalių liūtą, nors jie dažniau sutinkami Savutyje.
Ištisus metus čia lankosi begalė gražiausių, savo balsais visus džiuginančių paukščių giesmininkų, todėl paukščių stebėjimas iš tiesų verta pramoga; šioje vietovėje jų priskaičiuojama daugiau nei 350 rūšių.

Maunas yra 5 pagal dydį Botsvanos miestas. Jis yra eklektinis šiuolaikinių pastatų ir vietos trobelių mišinys. Maunas - Botsvanos turistų sostinė ir Ngamilando apygardos administracinis centras. Nors mieste gausu prekybos centrų, viešbučių ir automobilių nuomos punktų, tuo pat metu išliko žemės ūkio atmosfera, tad vietos gyventojai vis dar mieste pardavinėja savo galvijus. Dėl augančio turizmo ir 1990 metais užbaigto dervos kelio iš Natos Maunas greitai vystėsi ir šiuo metu smarkiai skiriasi nuo savo ankstesnio vaizdo. Dabar jame gyvena daugiau nei 30 000 gyventojų.
Mauno pavadinimas kildinamas iš bušmenų žodžio maung, kuris reiškia „trumpų nendrių vieta".1915 metais įkurta gyvenvietė tapo tavanos genties sostine, kuri po Ndebelės karaliaus Lobengulo pergalės buvo čia perkelta iš Totengo miesto.

Nors Maunas dar nesukūrė savo, kaip turistinio centro, veido ir čia vis dar jaučiama tikro afrikietiško kaimo dvasia, tačiau tai vienas iš draugiškiausių Botsvanos miestų, kur gyventojai pasitiks jus nuoširdžiomis šypsenomis.
Maune tuo pat metu galite stebėti iš parduotuvių išeinančius pražilusius medžiotojus ir chaki spalvos drabužius vilkinčius gidus, didžiulius sunkvežimius keturiais varomais ratais besiskinančius kelią per brūzgynus ir vietinių genčių vyrus vis dar atvedančius čia parduoti gyvulius. Taip pat ramesnėse upės pakrantėse galėsite stebėti besiganančias antilopes, o pagrindiniame kelyje besispyriojančius asilus ir ožkas.
Geriausias laikas čia apsilankyti yra žiemos mėnesiai - nuo gegužės iki spalio - kai beveik nelija, o dienos šiltos ir giedros. Nuo lapkričio iki balandžio gali būti labai karšta, o gruodžio - vasario mėnesiais dar ir lietinga.

Okavango delta

Netoli Mauno Botsvanoje plyti milžiniška pelkėta teritorija - Okavango delta. Anksčiau delta buvo senovinio Makgadikgadi ežero, kuris pradėjo džiūti prieš 10 000 metų, dalis. Šiuo metu Okavango upė neturi ištakų į jūrą. Ji išteka į Kalahario dykumą ir drėkina 15 000 km² jos teritorijos. Šis gamtos stebuklas užima apie 16 000 km², jį sudaro vingiuojančių kanalų labirintas, kur dažnai įsispraudžia tankūs papirusų ir kitų vandens augalų sąžalynai. Deltoje gausu seklumų, mažų ežerėlių, salų bei medžiais apaugusių pakilimų, kurie ir potvynio laikotarpiu lieka sausos.
Okavango delta yra didžiausia gėlavandenė pelkė Afrikoje; sausringose ir skurdžiose Botsvanos žemėse - tai tikra oazė, kur galima pamatyti vieną iš didžiausių gyvūnų koncentracijų Afrikoje, o šios vietovės grožis traukia keliautojus visus metus.
Okavango deltos safaryje pamatysite unikalių ir absoliučiai užburiantį gamtovaizdį. Įsivaizduokite tyro vandens upę išsiveržiančią iš aukštikalnių gniaužtų ir tingiai nuvingiuojančią laukinės Afrikos platybėmis. Skverbdamasi per tarpeklius ir kalvotas vietoves galiausiai ji pasiekia Kalaharį, kur suformuoja painų gyvybe knibždantį tinklą.
Išmėginkite Okavango deltos safarį irdamiesi kanalais mokoro valtelėmis. Pasimėgaukite nuo vandens kylančiais miglos kamuoliais ir nepamirštamais deltos gamtovaizdžiais.
Deltoje gausu begemotų, krokodilų, buivolų, gyvena ir dvi antilopių rūšys: ličiai bei impalos. Sezoniškai šiuos regionus aplanko daugybė kitų žolėdžių gyvūnų. Anksčiau čia dažnai galima buvo pamatyti raganosių ir dramblių, tačiau medžiotojai išnaikino raganosius ir žymiai sumažino dramblių populiaciją. Šioje teritorijoje priskaičiuojama iki 400 rūšių paukščių. Delta yra vienintelė žinoma vieta pasaulyje, kur veisiasi melsvai pilki garniai.

Makgadikgadžio ir Nksai įdubų nacionalinis parkas (Makgadikgadi and Nxai Pans National Park)

Didžiosios Botsvanos druskų įdubos - Sua, Ntvetvė ir Nksai - apima didelį Makgadikgadžio ir Nksai įdubų nacionalinį parką. Kadangi šios vietos labai tarpusavyje susiję ir gyvūnų migracijos metu tarsi viena kitą papildo, todėl ankstyvaisiais 1970 metais buvo nuspresta vienu metu įkurti Makgadikgadžio įdubų laukinių gyvūnų draustinį ir Nksai įdubos nacionalinį parką, ir tokiu būdu apsaugoti visą regiono ekosistemą. Makgadikgadžio įdubų laukinių gyvūnų draustinis, pervadintas "akgadikgadžio įdubų nacionaliniu parku, apima 7 500 km² teritoriją: Ntvetvės, Makgadikgadžio, Nksai, Baines' Baobabs ir Kudiakam įdubas.

Makgadikgadžio druskų įdubos - ši teritorija apima gausybę druskos įdubų, plačias vešlia žole apaugusias lygumas, kurias puošia palmių salelės. Didysis Makgadikgadis, didžiausia druskų įduba pasaulyje, apima 37 000 km² plotą. Tai paskutiniai didžiausios Afrikos žemyninės jūros pėdsakai, skleidžiantys gilios senovės ir mistikos atmosferą. Atrodo, tarsi šioje žemėje nebūtų kitokių kraštovaizdžių. Ypač nepakeliamo karščio dienomis, kuomet žiema eina į pabaigą, sustingę įdubos tampa labai pavojingos. Karščio sukelti miražai atima gebėjimą orientuotis erdvėje, tviska vaizduotėje susikurti ežerai, po kelių sekundžių jie vėl išnyksta, pradeda skraidyti stručiai, akmenys pavirsta bėgiojančiais kalnais.

Nksai įduba - tai žole apžėlusi lyguma ir yra mažesnioji iš dviejų įdubų. Suos įdubą ir Natos draustinį maitina Natos upės delta, kurioje būriuojasi ir užtektinai maisto randa begalės vandens paukščių, įskaitant pelikanus bei flamingus, tūkstančiai pastarųjų paukščių kranto liniją paverčia rožine migla susiliejančia su vakarėjančiu dangumi.

Makgadikgadžio ir Nksai įdubos tapo nacionaliniais laukinės gamtos draustiniais. Čia paprastai galima pamatyti antilopes gnu, buivolus, zebrus, žirafas bei kanas.
Kiek labiau į šiaurės rytus yra panaši, bet šiek tiek mažesnė Kgamagamos įduba, o pietryčiuose driekiasi Kudiakamas, kurį puošia didingi baobabai. Šie medžiai, iškilmingai iškylantys virš Kubu salos, dar yra vadinami „miegančiomis seserimis", „septyniomis seserimis" ir „Bainės baobabais". Vaiduokliškos medžių šakos, tarsi rankos su išskėstais pirštais, ko gero nepasikeitė nuo senų senovės.