"Pačioje centrinės Afrikos širdyje, taip aukštai, kad dažniau drebate iš šalčio nei srūvate prakaitu," rašo garsioji primatologė Dajana Fosei (Dian Fossey), "beveik į 15 000 pėdų aukštį kyla didingi seni vulkanai, beveik visiškai apaugę vešliu atogrąžų mišku - tai Virunga".
Besiribojantys su Uganda, Demokratine Kongo Respublika ir Ruanda Virunga vulkanai - tai kalnų grandinė, kurią sudaro šeši užgesę ir trys veikiantys vulkanai. Parkas pavadintas taip pat kaip ir vulkanų grandinė. Stačius vulkanų šlaitus vieną su kitu jungiančios derlingos žemės suformuoja vieną iš pačių dailiausių ir rečiausių gamtos kūrinių, panašų į milžinišką, Afriką puošiantį, vėrinį.
Ši garsiojo Virungos kalnyno dalis, priklausanti Ruandai ir 1925 metais paskelbta nacionaliniu parku, įsikūrusi įspūdingame 3 474 m - 4 507 m aukštyje, tapo namais daugiau kaip pusei iš išlikusių 650 kalnų gorilų visame regione.
Būtent šiose vietose gamtosaugininkė Dajana Fosei praleido 20 savo gyvenimo metų tyrinėdama gorilas, daugiausia dėl jos darbo sumažėjo brakonieriavimas ir buvo pradėta rūpintis šių gyvūnų išsaugojimu. Parkas išgarsėjo po visame pasaulyje didžiulio populiarumo sulaukusio filmo "Gorilos rūke" (1988), nufilmuoto šiose vietose ir pasakojančio apie mokslininkės darbą, pasirodymo.
Nors filmas, nepaprastai sėkmingai rodytas praėjus trims metams po jos žiaurios ir vis dar neištirtos mirties, sukėlė didelį susidomėjimą, visgi 1990-aisiais parkas buvo sporadiškai uždarytas ir vėl atidarytas dėl brakonierių smurto ir tuo metu Ruandoje vykusio genocido.
Nuo 1999 metų tai tapo paprastu verslu (jeigu tik šią vietą ar jos istoriją galima laikyti paprasta). Vulkanų nacionaliniame parke gyvena septynios gorilų grupės - Grupė 13, Sabinijo, Amahoro, Umubano, Susa, Kvitonda ir Hirva. Kiekvieną gorilų šeimą per dieną gali aplankyti daugiausiai 8 lankytojai, be jokios abejonės tokie susitikimai su laukine gamta yra patys nuostabiausi ir paliekantys giliausius atsiminimus.
Žiūrint į šių romių milžinų, kurių 95 proc. genų sutampa su žmonių genais, svajingas rudas akis tuo pat metu kyla jaudulys ir gėdos jausmas, ypač prisiminus, kad tik apie 600 šių gyvūnų išliko ir dabar gyvena Bvindžio (Bwindi) nacionaliniame parke bei Virungos kalnuose.
Stebint gorilas iš arti ir mintimis nusikeliant į labai seną praeitį, kai žmonės dar buvo labai glaudžiai susiję su primatais, stulbina šių mums giminingų padarų švelnumas. Po susitikimo su gorilomis žmonės vienbalsiai sutinka, kad tai vienas iš pačių stipriausių, kvapą gniaužiančių įspūdžių, patirtų Afrikos džiunglėse.
Daugumos gorilų grupių paieškos trunka pusdienį, bet Susa grupėms surasti gali prireikti nuo penkių iki septynių valandų. Pastebėti primatus Vulkanų nacionaliniame parke paprastai yra lengviau nei Bvindžio nacionaliniame parke, nes čia miškas yra retesnis. Tačiau dėl visa ko žinokite, kad žygis gali būti varginantis, tad būkite pasiruošę. Patartina avėti patogius žygio batus, tinkamus eiti stačiais purviniais šlaitais, apsirūpinti apranga nuo lietaus, kremu nuo saulės ir galvos apdangalu, nes oras šiuose kraštuose nenuspėjamas.
Pėsčiųjų žygiai, pasivaikščiojimai gamtoje ar kopimas į kalnus - tai dar kelios ne mažiau populiarios ir puikiai organizuotos alternatyvos. Smagus žygis kultivuotomis Virungos kalnų prieškalnėmis leis pasigrožėti nuostabiausiais vaizdais į visas puses. Po to staiga kelias atveda į nacionalinį parką, kur žygeiviai patenka į paslaptingą drėgnojo atogrąžų miško apsuptį, pagyvintą spalvingų paukščių balsų ir retų auksinių beždžionių čiauškėjimo, buivolų ir dramblių šviežių pėdsakų gausa, nors šiaip šiuos gyvūnus pamatyti kalnuose gana sudėtinga.
Pavažiavę nuo parko vos 10 minučių atvyksite į Ruhengerio miestą, kuris dėl artumo nuo Vulkanų nacionalinio parko tapo Ruandos turizmo centru. Kaip daugumoje kitų Ruandos miestų čia yra spalvingas ir gyvas turgus. Ruhengerio miestelyje teikiamos įvairiausios turistinės paslaugos ir yra netikėtai gera nebrangių viešbučių pasiūla. Klimatas šiuose kraštuose malonus, kaip, beje, ir vietinių gyventojų temperamentas.
Kelionių organizatorius "Africa Lt"